Euro laidotuvių pasekmės - miglotos

Tačiau atsakyti į klausimą, kas atsitiktų su lietuvių indėliais bankuose, kurie yra padėti eurais, anot analitikų, yra labai sudėtinga, nes iki šiol nebuvo tokio precedento. Nieko konkretaus apie tai nesako ir Lietuvos bankas.

Duobkasių netrūksta

Lapkričio pabaigoje autoritetingas prancūzų ekonomistas, buvęs Europos rekonstrukcijų ir plėtros banko vadovas Jacques Attali prognozavo, kad euras gyvuos tik iki Kalėdų.

"Padėtis rimta. Euras gali sprogti, o Europa iširti", - praėjusią savaitę pareiškė Prancūzijos Europos reikalų ministras Jeanas Leonetti, duodamas interviu vienai televizijai.

Vienas iš euro kūrėjų, buvęs Europos Komisijos vadovas Jacques Delorsas teigia, kad euro projektas nuo pat pradžių turėjo trūkumų, o šios kartos Europos lyderiai nesugebėjo išspręsti esminių jo problemų. Anot J. Delorso, dabar, kai prasiskolinusios šalys, tokios kai Graikija ir Italija, atvedė euro zoną prie prarajos, visos Europos valstybės turi prisiimti dalį kaltės dėl krizės.

Tuo metu Europos centrinio banko valdančiosios tarybos narys Evaldas Novotnis, kartu einantis ir Austrijos centrinio banko vadovo pareigas, teigia nemanantis, kad euras žlugs. Tačiau jis prognozuoja recesiją Europoje, kartu su visais neigiamais jos poveikio ekonomikai aspektais.

---

Baisiausio scenarijaus neatmeta

G. Nausėda.

"Dangus virš euro zonos vis labiau niaukiasi. Kol nebus sprendimų, kurie įtikintų tiek tarptautinę bendriją, tiek finansų rinkas, kad imamasi adekvačių priemonių viską ištaisyti ir siekiama surasti kompromisą, tol atsiras tokių, kurie rašys patį juodžiausią scenarijų. O tai, žinoma, nėra naudinga pačiai Europos Sąjungai", - sako SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Pasak jo, dabar dedamos pastangos nustatyti tam tikras žaidimo taisykles euro zonos valstybėms yra būtinos. Tik esą nežinia, ar jos yra pakankamos. Nes iki šiol neaišku, kaip sumažinti tas didžiules, išsikerojusias valstybių skolas, kurios daug kur jau siekia per 100 proc. bendrojo vidaus produkto.

"Šito gali ir nepavykti pasiekti, nes artimiausiais metais euro zonoje daugelį valstybių kamuos ekonominis silpnumas. O jei ekonomika augs lėtai, vadinasi, sumažinti valstybių skolas bus sudėtinga. Tad kol kas nereikėtų visiškai atmesti pačio baisiausio scenarijaus tikimybės, bet, žinoma, reikia viltis, kad sveikas protas nugalės ir tam tikros įcentrinės jėgos išlaikys euro zoną", - komentavo G. Nausėda.

"Teorinė tikimybė yra, bet praktiškai aš netikiu, kad šitaip galėtų atsitikti, nes nematau alternatyvų", - jam antrino ir "Swedbank" analitikos padalinio "Swedbank Markets" vadovas Lietuvoje Tomas Andrejauskas.

Jo nuomone, kad euro zona išliktų, rizikos šalys turi labiau centralizuoti savo biudžetus ir laikytis drausmės.

"Aš matau vienintelį dalyką - reikia didesnės kontrolės iš centro. Tai mes jau esame patyrę būdami Sovietų sąjungoje, tad mums nebūtų nieko naujo", - su šypsena kalbėjo ekspertas.

Kur kas realesnis scenarijus nei euro žlugimas, pasak jo, yra kai kurių šalių, pavyzdžiui, Graikijos ir Portugalijos sugrįžimas prie senųjų valiutų.

Ieškotų kito "inkaro"

"Pakeistume inkarinę valiutą ir tiek - problemų nematau", - tam atvejui, jei visgi išsipildytų pačios juodžiausios prognozės, optimistiškai buvo nusiteikęs T. Andrejauskas.

"Tokiu atveju Lietuvai iškiltų praktiniai klausimai - lito, tolesnės valiutos kurso politikos. Iškart iškiltų pasirinkimas, ar toliau laikytis fiksuoto valiutos kurso. Jei taip, tai kokios valiutos atžvilgiu? Net neabejoju, kad būtų ieškoma pačios stabiliausios regiono valstybės. Virtualiai tai galėtų būti Vokietijos markė. Nors gali būti ir įvairiausių situacijų, pavyzdžiui, ta pati Vokietija gali ir toliau laikytis euro, nors jis jau ir nebebus bendroji Europos Sąjungos valiuta. Taigi gali įvykti ir taip, kad euras gali tapti kurios nors valstybės nacionaline valiuta. Tačiau čia jau vienas iš fantastikos srities scenarijų", - svarstė G. Nausėda.

Antrasis, bet, pasak ekonomisto, mažiau tikėtinas scenarijus - perėjimas prie plaukiojančio valiutos kurso.

"Atsižvelgiant į tai, kad pastaruosius keliolika metų Lietuva buvo be jo ir, kad plaukiojantis valiutos kursas diktuoja tam tikras sąlygas bei reikalauja tam tikros patirties, kurios Lietuvos bankas kol kas neturi, nemanau, kad būtų pasirinktas antras variantas. Juolab kad berods ir Latvijos bankas paskelbė, jog kraštutiniu, euro zonos žlugimo atveju, jie ieškotų tinkamo "inkaro" savo latui perkabinti", - kalbėjo G. Nausėda.

---

Precedento nebuvo

Pasak G. Nausėdos, atsakyti į klausimą, kas atsitiktų su lietuvių indėliais bankuose, kurie yra padėti eurais, labai sudėtinga, nes iki šiol nebuvo tokio precedento.

"Pokario dešimtmečiais buvusios pinigų reformos buvo visiškai kitokios. Tai buvo arba nepasiteisinusi, arba hiperinfliacijos pagraužta valiuta. Bet kad būtų sukurta bendra valiuta, kuri po to sužlugtų, tai būtų precedento neturintis atvejis", - pastebėjo G. Nausėda.

Visgi jis svarstė, kad Lietuvos indėlininkai tokiu atveju neturėtų nukentėti, nes mūsų bankų sistemos patikimumas yra garantuotas, todėl esą indėliai turėtų būti grąžinti, nepaisant to, kokia valiuta jie buvo padėti.

T. Andrejauskas savo ruožtu priminė, kad net apie 85 proc. indėlių yra padėti litais, tad esą nerimauti dėl to nelabai yra prasmės.

Tuo metu su paskolomis yra atvirkštinė situacija - Lietuvos banko duomenimis, šiemet antrą ketvirtį paskolos litais sudarė tik 27 proc. viso portfelio.

---

"Reaguotume operatyviai ir adekvačiai"

Vitas VASILIAUSKAS, Lietuvos banko valdybos pirmininkas

Tikimybę, kad euro zona iširs, vertiname kaip itin mažą, nes Europos Sąjungos valstybių narių pastangos suvaldyti besiplečiančią viešojo sektoriaus skolų krizę yra ir aktyvios, ir ryžtingos. Todėl nematome prasmės prisidėti prie destruktyvių spekuliacijų pinigų sąjungos iširimo klausimais.
Vis dėlto, jei viena ar kita iš viešai minimų pesimistinių prognozių pasitvirtintų, Lietuvos bankas būtų pasirengęs į įvykius reaguoti operatyviai ir adekvačiai. Savaime suprantama, kad konkretūs sprendimai ir veiksmai priklausytų nuo konkretaus įvykių raidos scenarijaus.

Galimi scenarijai

Tarptautinė audito, mokesčių ir konsultacijų bendrovė "PwC" paskelbė keturis galimus euro zonos ekonomikos vystymosi scenarijus 2012 m.
"Netikėtumai yra neišvengiami. Nepaisant to, kaip elgsis verslas ir vyriausybės, susidursime su fiskalinės politikos pokyčiais", - teigia "PwC" vadovaujantysis partneris Lietuvoje Chrisas Butleris.
Pagal pirmąjį scenarijų, Europos centriniam bankui gavus leidimą ženkliai padidinti silpnų ekonomikų likvidumą, recesijos bus išvengta, o palūkanų normos trumpalaikiu periodu išliks žemos. Tačiau tokiu atveju ženkliai augtų infliacija, o euras nuvertėtų.
Antrojo scenarijaus atveju, sutarus dėl savanoriško bankroto programos labiausiai prasiskolinusioms Europos valstybėms, dėl pastarųjų įsipareigojimų nevykdymo euro zona patektų į ekonomikos susitraukimo fazę, nuosmukio periodas galėtų tęstis nuo 2 iki 3 metų. Šio scenarijaus rezultatas - apie 5 proc. BVP sumažėjimas euro zonoje.
Trečiasis galimas euro zonos ekonomikos raidos scenarijus labiausiai tikėtinas Graikijai pasitraukus iš euro zonos. Tokiu atveju šalis patirtų ženklų ekonominį nuosmukį, spartų naujos valiutos nuvertėjimą ir infliaciją. O euro zona stengtųsi išsaugoti savo valiutą griežtindama fiskalinę politiką ir imtųsi kitų investuotojų pasitikėjimą stiprinančių priemonių. Tokios įvykių raidos atveju taip pat nebūtų išvengta ilgiau nei dvejus metus trunkančios recesijos.
Ketvirtasis galimas scenarijus prognozuoja naujo valiutos bloko atsiradimą. Prancūzija ir Vokietija euro zonos nestabilumo akivaizdoje galėtų inicijuoti mažesnį ir griežčiau reguliuojamą valiutos bloką. Tuomet, tikėtina, "naujojo euro" vertė ženkliai išaugtų, o valiuta būtų paklausi vidaus rinkoje. Į naują bloką nepapuolusių šalių ekonomikos tokio scenarijus atveju patirtų žymų pinigų nuvertėjimą ir smarkų ekonomikos susitraukimą.