Euras atrieda atidunda

Galutinį sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvoje Europos Sąjungos (ES) Taryba periims antroje liepos pusėje, po to, kai šį klausimą ES valstybių ir vyriausybių vadovai apsvarstys birželio 26-27 dienomis vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime, o Europos Parlamentas pateiks savo nuomonę.

Anot už ekonomiką, pinigų reikalus ir eurą atsakingo EK pirmininko pavaduotojo Olio Reno (Olli Rehn), galimybė priklausyti euro zonai, kurioje dabar vykdomas veiksmingesnis ekonominės politikos koordinavimas, o nuo šių metų veikia ir bankų sąjunga, išlieka patraukli.

"Lietuva yra pasiryžusi dalyvauti šioje veikloje ir toliau stiprinti euro zoną. Dėl pastaruosius penkerius metus dėtų pastangų šis laivas (euro zona - BNS) daug geriau parengtas plaukioti audringomis jūromis negu buvo krizės pradžioje", - tvirtino O. Renas.

Svarbiausia - toliau reformuotis

"Ilguoju laikotarpiu valstybės finansus bus vis sunkiau subalansuoti, į ką dėmesį atkreipė EK, nes darbingo amžiaus gyventojų skaičius mažės, o valstybės įsipareigojimai vykdyti viešąsias paslaugas yra gan didelio masto", - BNS sakė "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Jo teigimu, be viešųjų finansų problemos, išlieka ir mažėjantis Lietuvos konkurencingumas. Šių metų fiskalinis deficitas sieks 2 proc. BVP, todėl, anot N. Mačiulio, Lietuvai einamosioms išlaidoms šiemet teks skolintis daugiau negu 2 mlrd. litų.

"Vien 2015 metais bus daug prioritetų. Yra poreikis skirti papildomų lėšų senatvės pensijų kompensavimui, kultūros darbuotojų atlyginimų didinimui ir krašto apsaugos finansavimo didinimui", - tvirtino N. Mačiulis.

Jo nuomone, dėl šių priežasčių valstybės finansų įtampos problema greitai niekur nedings. Pasak jo, svarbiausia toliau vykdyti reformas ir užtikrinti, kad Lietuva nebūtų pažeidžiama ilguoju laikotarpiu.

"Lietuvai euro įvedimas taps reikšmingu, sunkiai pasiektu ir pelnytu tikslu visai valstybei ir jos gyventojams. Tačiau tai turi būti vertinama kaip starto, o ne finišo linija. Svarbu ir toliau išlaikyti tvirtą ekonominę politiką, kad būtų užtikrinta sėkminga raida euro zonoje ir pasiekti visi monetarinės sąjungos pranašumai bei sumažintos ateities rizikos", - sakė ir O. Renas.

Visgi, anot N. Mačiulio, euro įvedimas turėtų padėti valstybės finansams, nes sumažės valstybės skolos aptarnavimo kaina. Jis pridūrė, kad euro įvedimas turėtų padėti verslui, prekiaujančiam su ES, ir keliaujantiems Lietuvos gyventojams, nes jiems nebereikės konvertuoti valiutos.

"Istorinė diena"

Lietuvos premjeras vakar pareiškė, kad euro įvedimas Lietuvoje dabartiniame geopolitiniame kontekste įgauna dar didesnę reikšmę. Pasak jo, atsižvelgiant į padėtį aplink Lietuvą, ES valiutos įvedimas tampa dar svarbesnis.

Centrinio banko vadovas Vitas Vasiliauskas tikino, kad leidimas įsivesti eurą yra istorinė diena šaliai.

Finansų ministras Rimantas Šadžius teigė, kad euro įvedimas neduos momentinės naudos, tačiau nauja valiuta reikia pasinaudoti, siekiant sukurti gerovę, pritraukiant investicijų.

Anot už mokesčius atsakingo eurokomisaro Algirdo Šemetos, EK su pasitikėjimu teigia, kad "Lietuvos atitiktis euro zonos kriterijams yra tvari ir ne vienadienė".

"Lietuvai mes kol kas prognozuojame ne euro euforiją, o pakankamai sparčią ekonominę plėtrą", - teigė R. Šadžius.

Anot jo, nesitikima, kad šalyje ims augti infliacija.

"Infliacija Lietuvoje labai smarkiai priklauso nuo tarptautinės terpės, kurioje gyvename - energetikos kainos ir maisto kainos pasaulinėse rinkose. Konvergencijos programoje rašoma, kad vidinių priežasčių nėra", - tikino finansų ministras.

Jo teigimu, "atsipalaiduoti negalima, nes euras nėra stebuklinga lazdelė", ir ūkinių problemų tikrai gali kilti.

"Manau, kad mums pavyks bendromis jėgomis, nesudarant burbulų, sąlygų pertekliniam skolinimui, šituos procesus valstybės mastu suvaldyti. Dėl to tikrai nemanyčiau, kad artimiausiu metu infliacijos paspartėjimas galėtų pasiekti anomalijų", - teigė ministras.

Pasak eurokomisaro A. Šemetos, šiuo metu pastebimas nekilnojamojo turto rinkos suaktyvėjimas neatrodo kaip naujas burbulas.

"Prieš įvykstant tokiam reiškiniu kaip euro įvedimas, galima stebėti tokius pokyčius, tačiau šiuo metu iš tikrųjų jaučiamas sandorių intensyvumo padidėjimas. Rinkos pagyvėjimas, kas, manau, tikrai nėra blogai, tačiau bent jau kol kas nematomi tie reiškiniai kaip buvo prieš krizę", - spaudos konferencijoje teigė A. Šemeta.

Valdžioje yra ir skeptikų

Valdančiajai koalicijai priklausantys politikai nevienareikšmiškai vertina leidimą Lietuvai įsivesti eurą. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis neslepia ir tam tikro skepticizmo.

"Gana skeptiškai žiūriu, kadangi euro zonos valstybės dar neišėjo iš recesijos, dalyje Pietų Europos valstybių dar yra praktiškai krizė. Aš lieku prie savo nuomonės, kad mes neturime skubėti, nes nežinome, kaip vystysis situacija euro zonoje, bus ar nebus augimas", - Eltai sakė V. Tomaševskis.

Jo nuomone, dėl euro įvedimo yra tam tikrų grėsmių, nes gali nukentėti paprastas pilietis.

Į Europos Parlamentą išrinktas "darbietis" Viktoras Uspaskichas tvirtino, kad visą laiką, nuo pat įstojimo į ES, pasisako už euro įvedimą. Tačiau politikas taip pat įsitikinęs, kad jeigu būtų buvęs surengtas referendumas, tai diskusijų būtų daugiau.

"Aš visą laiką sakau: jeigu žmonės nori dalyvauti priimant sprendimus, tai jiems reikia sudaryti tokias galimybes", - sakė jis Eltai.

Tuo tarpu Seimo opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus vertinimu, EK leidimas Lietuvai įsivesti eurą yra istorinis sėkmingos Lietuvos ekonominės politikos suvaldant krizę įvertinimas.

"Įstojimas į euro klubą mums reiškia žymiai daugiau nei kitoms valstybėms. Tai ne tik ekonominio ir finansinio šalies stabilumo garantija, bet ir geopolitinio saugumo stiprinimo priemonė bei galimybė sutramdyti šalies vidaus politikos populizmą", - tvirtino A. Kubilius.

"Yra ir rizikų"

Ramūnas VILPIŠAUSKAS, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius

Narystė euro zonoje gali tapti paskata ir daugiau skolintis, ir išlaidauti. Tai sukuria tam tikras rizikas, kurios Graikijos atveju ir realizavosi, pavirto tam tikrais trūkumais - atpigus skolinimuisi, smarkiai išaugo jo mastai. Antroji rizika yra susijusi su tuo, kaip klostysis pačios euro zonos ateitis: kaip elgsis Europos centrinis bankas, kaip jo veiksmai veiks euro vertę, kaip toliau plėtosis integracija Europos Sąjungoje. Lietuvai būnant euro zonos nare, Lietuvos Vyriausybė, vadovai apskritai turės didesnes paskatas dalyvauti tokiuose naujuose integracijos projektuose. Jei jie iš tiesų bus įgyvendinami, reikės gerai pasverti jų poveikį, ar Lietuvai naudinga juose dalyvauti. O atsisakyti dalyvavimo politiškai bus sudėtingiau.
Didelė dalis Europos politinio elito laikosi nuostatos, kad priklausymas vieningos valiutos erdvei yra svarbus ir ne tik ekonominio, bet ir karinio valstybės saugumo prasme. Estijos prezidentas Tomas Ilvesas ne kartą yra pabrėžęs, kad pagrindinis Estijos motyvas dalyvauti euro zonoje ir apskritai priklausyti labiausiai integruotų ES šalių branduoliui, yra saugumas, mėginimas apsisaugoti nuo išorės grėsmių. Taip tikimasi, kad buvimas tame branduolyje labiau paskatins kitas to branduolio šalis, tokias kaip Vokietija ar kitas, labiau rūpintis kitų euro zonos šalių saugumu. Jei taip galvoja ir kitų euro zonos šalių vadovai, tai jau galima priimti kaip reikšmingą argumentą. Nesiimu vertinti, ar toks manymas teisingas, bet vien faktas, kad politikai vienaip ar kitaip galvoja, yra svarbus.
Galutinis sprendimas dėl Lietuvos prisijungimo prie euro zonos nebus pagrindinis stimulas naujoms Vakarų investicijoms į Lietuvą. Taip pat nemanau, kad artimiausiu metu sprendimas turės ir kokios nors įtakos šalies prekybai su Rytų rinkomis. Pradėjus naudoti eurą, tiesiog palengvės prekyba su kitomis eurą naudojančiomis šalimis, sumažės kaštų, nes išnyks valiutų keitimo išlaidos. Kita vertus, kol Lenkija nepereis prie euro, Lietuva ir toliau išliks viena mažiausiai su kitomis euro zonos šalimis prekiaujančių valstybių. Žiūrint bendresne prasme, veikiausiai sumažės ir Lietuvos, kaip investicijų lokacijos, rizika. Bet, žinoma, tai dar labai reikšmingai priklausys ir nuo Lietuvos Vyriausybės ir Seimo sprendimų, nuo jų vykdomos biudžeto politikos.