Estijos ir Lietuvos požiūriai dėl sinchronizavimo krypties skiriasi - Rokas Masiulis

„Mūsų pozicijos labai panašios, abudu siekiame, kad būtų desinchronizacija nuo BRELL (žiedas jungia tris Baltijos šalis, Baltarusiją ir Rusiją) tinklo ir sinchronizacija su Vakarų Europa. Estams tinka irgi variantas dėl sinchronizacijos per Lenkiją, bet kadangi procesas labai ilgai trunka, o jie nori kuo greičiau, tai jie tikrai nori bent ištirti, išmėginti kitus variantus. Daugiau todėl, kad jie jautė, jog iš Lenkijos tas suinteresuotumas nėra stiprus, tai jie nori ištirti alternatyvas“, - BNS telefonu iš Talino, kur ketvirtadienį susitiko su Estijos ekonomikos ministru Kristenu Michalu, sakė R.Masiulis.

Jis pabrėžė, kad Estija nesiekia pakenkti projektui, o tik nori įsitikinti, kuris sinchronizavimo variantas yra geresnis. R.Masiulis tikisi, jog dėl alternatyvų nagrinėjimo projektas neužtruks ir bus baigtas 2025 metais.

„Aš labai tikiuosi, kad nenusitęs, nes šiuo atveju estai neturi jokių blogų ketinimų, jų noras toks pats, kaip ir mūsų - susijungti su Vakarų Europa, tik mes gal daugiau esame pasiruošę eiti tuo keliu, kuris jau seniai buvo diskutuotas. Jie vis dėl to, kad paspartintų procesą, nori išmėginti kelis variantus. Ar tas paspartinimas nepadarys meškos paslaugos mums visiems, sunku pasakyti“, - BNS sakė ministras.

Jis tikino, kad estai alternatyvos klausimą kelia, nes dabar procesas nėra sklandus: „Sakė (Estijos ministras - BNS), kad jeigu tas procesas būtų sklandus ir greitas, tikrai nebūtų kilusi ta alternatyvų paieška, bet dabar jie norėtų pamatyti. Aš suprantu jį puikiai, geriau viską ištirti ir žinoti atsakymą“.

Pasak R.Masiulio, kai Lenkija priims politinį sprendimą, Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacija ENTSO-E pradės rengti reikalavimų rinkinį, kuris būtų įpareigojantis ir kurio reikalavimus įgyvendinus, būtų išpildytos visos techninės sąlygos, reikalingos Baltijos šalių elektros sistemų sinchroniniam darbui kontinentinės Europos tinkle. Dar vieną studiją - sinchroniniam darbui su Skandinavija - atliks Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras.

„Bus daromos dvi studijos - ENTSO-E darys studiją su kontinentinės Europos tinklais, o kitą studiją darys dėl sinchronizavimo per Skandinaviją Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras“, - kalbėjo ministras.

R.Masiulis gruodį BNS sakė, kad specialistai mano, jog sinchronizavimas per Suomiją su Skandinavija yra techniškai neįmanomas.

Lietuvos ekspertai taip pat kritiškai vertina galimybę sinchronizuotis su Skandinavija, nes tam reikėtų povandeninių jungčių. Europoje taip yra padariusi Malta, nutiesiusi kabelį į Siciliją, tačiau šios jungties galingumas yra daug mažesnis nei reikėtų Baltijos šalims. Be to, spėjama, kad toks būdas būtų keleriopai brangesnis nei sinchronizuoti tinklus su Lenkija.

Atsijungti nuo BRELL žiedo Baltijos šalys siekia, nes nėra žinomi Rusijos planai, užtikrinant elektros tinklo patikimumą. Baiminamasi, kad po dešimtmečio kaimyninėje valstybėje gali padidėti elektros tinklo gedimų, dėl kurių galėtų „užtemti“ ir Baltijos šalys.

Be to, sinchronizuojantis su Europa, Lietuvos elektros perdavimo operatorė „Litgrid“ įgautų daugiau atsakomybės, mat pati turėtų stebėti tinklo patikimumą, taip pat elektros dažnio šuolius. Šiuo metu visą tai daro Maskvoje esanti dispečerinė.

Lenkijoje įtampa siekia 400 kilovoltų, o Lietuvoje - 330 kilovoltų, tačiau keisti laidų šalyje neprireiktų - įtampą sureguliuotų pasienyje įrengti keitikliai.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.