Estai ir latviai bankams mielesni

Apsimeta misionieriais

SEB nuo liepos 9-osios nemokamai išsigryninti leidžia tik 500 eurų per mėnesį. Viršijus šią sumą, taikomas 0,4 proc. išimamos sumos mokestis. Tad, pavyzdžiui, 1000 eurų išsigryninimas kainuoja 4 eurus. DNB nuo rugpjūčio taikys 30 euro centų mokestį, jei išgryninama suma neviršys 500 eurų per mėnesį. Viršijus ją, bankas pasiims 0,3 proc. išimamos sumos mokestį. „Swedbank“ grynųjų pinigų nemokamo išėmimo limitą (580 eurų) patvirtino dar 2013-aisiais. Viršijus šią ribą, bus taikomas 0,4 proc. išimamos sumos mokestis. Turint omenyje, kad ir visi kiti bankų paslaugų įkainiai pastaruoju metu smarkiai išaugo, bankai gali tikėtis solidžių pelnų.

„Bankų komunikacijos departamentai yra viešai įvardiję argumentus, kodėl įvedami nemokamo pinigų išgryninimo limitai. Tai noras pakeisti žmonių įpročius, kad jie naudotųsi elektroniniais pinigais, kova su šešėline ekonomika. Bankų pajamoms šitie sprendimai, žvelgiant į trumpalaikę perspektyvą, neturės jokios įtakos“, - „Vakaro žinioms“ pareiškė Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas.

Tesiekia pelno

Tačiau asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys netiki, kad bankai staiga tapo misionieriais.

„Motyvas, kad nori žmones nuo grynųjų atpratinti ir kovoti su šešėline ekonomika, tėra bankų priedanga. O tikrieji tikslai yra išlaikyti pelno rodiklius. O sumažėjus kreditavimo maržoms, dingus valiutos keitimo iš eurų į litus mokesčiams, tai pasidarė sunkiau. Todėl siekiama kitoje vietoje pasipelnyti. Turime nepamiršti, kad bankų sektorius nori, kaip ir anksčiau, per metus savo savininkams uždirbti bent jau 200 mln. eurų pelno“, - priminė K.Kupšys.

Asociacijos vadovas akcentavo, kad pasipiktinusių nauju bankų lupikavimu beveik nėra.

„Pasipiktinusių grynųjų apmokestinimu beveik nėra. Matyt, žmonės tyliai nurijo karčią piliulę. Aišku, tai dar naujas dalykas, todėl pasipiktinimo banga galbūt dar kils“, - sakė K.Kupšys.

Lietuvą skriaudžia labiausiai

Kai kurie bankai, veikiantys visose Baltijos šalyse, Lietuvoje taiko griežčiausias sąlygas. Pavyzdžiui, „Swedbank“ Latvijoje iki 715 eurų per mėnesį leidžia išsigryninti nemokamai. Viršijus šią sumą, taikomas 0,2 proc. išimamos sumos mokestis. Estijoje tas pats „Swedbank“ nemokamai leidžia išsiimti net 2000 eurų, o didesnei sumai irgi taikomas 0,2 proc. mokestis.

„Skirtumą galima paaiškinti kitokiu požiūriu į bankininkystę įvairiose šalyse. Latvijoje yra nemažai pinigų, ateinančių iš Rytų, ir tai lemia mažesnį poreikį pelnytis iš vietos klientų. Estijoje daug pigesnės yra elektroninės bankininkystės paslaugos, todėl estams daug grynųjų ir nereikia. O lietuviai mėgsta kišenėje turėti grynųjų, todėl ir nusprendė juos apmokestinti, kompensuodami kitose bankininkystės srityse sumažėjusius pelnus. Aišku, teisingas bankų modelio veikimas būtų toks: subalansuotos paslaugos, siūlomos geros kreditavimo sąlygos, neišpūstas bankų personalas, neišpūstos aukščiausio personalo algos, mažiau yra įvairiausių aukštai apmokamų bankų pareigūnų, kurių tikslas - plauti visuomenei smegenis. Tada turėtume ir priimtinas paslaugas klientams. Nes kiekvienas banko tarnautojas, uždirbantis po daugiau nei 20 tūkst. litų per mėnesį, reiškia, kad klientams to banko paslaugos bus brangesnės. Ir atvirkščiai: jei būtų laikomasi teisingo bankinio modelio veikimo, paslaugos būtų pigesnės ir patrauklesnės“, - konstatavo K.Kupšys.

Įtaria savireklamą

Praėjusį penktadienį prie skandinaviškų bankų būstinių piketavo Darbo partijos atstovai. K.Kupšiui tai kelia nuostabą.

„Čia buvo atvejis, kai politinė partija panoro pakelti savo reitingus, iškeldama žiniasklaidos eskaluojamą temą. Bet nuoširdaus susirūpinimo bankų įkainiais aš nematau. Juk Darbo partija, kaip valdančioji, gali paveikti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovus, Vyriausybę imtis kokių nors priemonių mažinant bankų apetitą. Įstatymais įkainių riboti turbūt neįmanoma, nes rinkos ekonomikoje tai nebūtų prasminga. Tačiau būtų prasminga didinti konkurenciją bankų sektoriuje. Pavyzdžiui, dabar yra uždėti tam tikri barjerai į rinką ateiti naujiems veikėjams. O politikai galėtų tuos barjerus naikinti“, - tvirtino K.Kupšys.

ES neleidžia

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas socialdemokratas Bronius Bradauskas tvirtina, kad įstatymais bankų įkainių riboti neįmanoma, kaip ir numatyti, kiek pinigų bankai gali leisti išsigryninti nemokamai.

„Įstatymais reguliuoti bankų įkainių neįmanoma, nes to neleidžia daryti ES teisė. Aš konsultavausi šiuo klausimu ir su Lietuvos banko atstovais, ir su kitais specialistais. Labai gaila, bet tai yra privatus verslas, į kurį kištis esą negalima“, - tvirtino B.Bradauskas.

Reikia reguliuoti

Kitos valdančiosios frakcijos - „Tvarkos ir teisingumo“ - seniūnas Petras Gražulis įsitikinęs, kad įstatymais reguliuoti bankų įkainius įmanoma.

„Dabar bankai diktuoja savo sąlygas, Lietuvos bankas nesugeba įvesti tvarkos. Aišku, bankai ims šūkauti, kad įkainių ribojimas pažeidžia ES teisę. Tačiau pažiūrėkime, kiek ribojimų po krizės ta pati ES įvedė bankams, nes būtent jie tą krizę ir sukėlė. Be to, šilumos, vandens, elektros tiekėjai, kaip monopolininkai, yra reguliuojami. O skandinaviški bankai tam tikra prasme irgi yra monopolininkai, nes dominuoja rinkoje“, - teigė P.Gražulis.

Vytautas GAPŠYS, Seimo Darbo partijos frakcijos narys:

Mes ne tik piketavome prie bankų būstinių, bet ir esame registravę įstatymų pataisas, kuriomis, kaip ir prekybos centrams, būtų nustatyta, kas yra bankų dominuojanti padėtis rinkoje. Tada būtų atitinkamai didesnis vaidmuo skiriamas Lietuvos bankui, suteikiant didesnę galimybę riboti komercinių bankų įkainius, sustiprinant kontrolę. Artimiausiu metu registruosime Civilinio kodekso pataisas, kurios dabar yra redaguojamos. Yra pagarsėjusi situacija, kai bankai savo sutartyse keičia neigiamą EURIBOR į nulinį, kad nereikėtų sumažinti palūkanų normos būsto paskoloms. Nustatysime, kad jie negalėtų to padaryti ir kad neigiamas EURIBOR būtų skaičiuojamas. Tada mažėtų žmonių mokamos įmokos už būsto paskolą. Galimybė reguliuoti rinką tikrai yra.

Bankai vis mažiau pradeda uždirbti iš paskolų, todėl natūralu, kad ieško būdų, kaip užsidirbti iš kitų paslaugų. Tačiau ar logiška, kai žmogus uždirba 1000 eurų ir dalį algos jis turi sumokėti bankui, kad galėtų pasiimti uždirbtą algą? Žmogus gal norėtų gauti algą grynaisiais, tačiau tai darbdaviams būtų per brangu, reikėtų samdytis apsaugą gryniems pinigams saugoti. Tačiau, vienaip ar kitaip, tie pinigai banke yra paties žmogaus, o bankai nori apriboti jo teises pasiimti uždirbtus pinigus. O patys bankai ne viską padaro, kas jiems priklauso. Pavyzdžiui, yra nemažai savivaldybių centrų, kuriuose nėra bankų skyrių ir neužtikrinamas paslaugų teikimas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“