ES pinigai ant kelio svarbiau nei žmonės

Lietuvos automobilių kelių direkcija gyventojams pareiškė, kad šaukštai jau po pietų - projekto koreguoti negalima, nes tai užtruks, o laiko neva nėra. Darbai esą turi būti baigti iki šių metų rugsėjo 1 d., nes kitaip prapuls ES parama iš 2007-2013 m. finansavimo laikotarpio.

Šeimą maitins ne karvės, o valstybė

Nuo kada ES pinigai svarbiau už paprasto žmogaus interesus? Tam, kad pamelžtų karves, Kuzavinių kaime gyvenančiai neįgaliai V.Rakauskienei dabar teks sukarti beveik kilometrą iki pėsčiųjų perėjos ir tokį pat atstumą grįžti kitoje kelio pusėje esančiais dirbamais laukais iki ganyklos. Atgal iki namų šį atstumą jau teks įveikti nešinai pieno kibirais.

„Karvutės yra mūsų pragyvenimo šaltinis, mūsų maitintojos, - sako V.Rakauskienė. - Vyras dirba už minimumą, iš jo algos susimokame mokesčius. Aš gaunu 100 eurų su trupučiu neįgalumo pensijos. Jos užtenka tik vaistams. Žvėrims padaro praėjimus per kelią, o žmogus jau nebereikalingas... Skaudu, labai skaudu yra.“

Ką ketina daryti karvių šeimininkė, jei jos teisė naudotis ganykla bus sutrypta? V.Rakauskienė tik skėsteli rankomis. „Karves tikriausiai teks parduoti ir prašyti valstybės pašalpų“, - liūdną ateitį regi V.Rakauskienė.

Patarimas gyventojams - mažiau važinėti

Ratuotiems penkių vietos kaimų gyventojams kelionė į Šiaulius pailgės apie 8-12 kilometrų, mat kelyje buvęs apsisukimas ties Kuzavinių kaimu pagal projektą naikinamas. Artimiausias apsisukimas, reguliuojamas šviesoforo, suplanuotas tik ties Kužiais - beveik už 4 kilometrų nuo apsisukimo, buvusio iki šiol. Susitikime su kelininkų ir projektą rengusio UAB „Kelprojekto“ ir vietos valdžios atstovais dalyvavusiems 59 gyventojams niekas jokio kompromiso nepasiūlė. Žmonės sulaukė tik arogantiškų siūlymų rečiau važinėti ir šitaip išvengti po kelio rekonstrukcijos padidėsiančių kuro sąnaudų.

Lietuvos automobilių kelių direkcija argumentavo, kad, „rekonstravus kelio A11 Šiauliai-Palanga ruožus, neabejotinai pagerės kaimiškų vietovių gyventojų susisiekimas su rajonų centrais bei juose esančiomis pagrindinėmis aptarnaujančiomis institucijomis“. Še tau boba ir devintinės... Biurokratų popieriuose situacija gal ir pagerės, tik ar pajus tą „pagerėjimą“ žmonės?

Ignoruojami žmonės teises gins teisme

„Jei vagis įlįs, jei gaisras kils ar žmogus susirgs, kiek papildomo laiko sugaišti turės apsauga, ugniagesiai, greitoji, kol per Kužius atvyks iš Šiaulių?“ - logikos dėl naikinamo apsisukimo neįžvelgia Ilgviečių kaime esančios kaimo turizmo sodybos savininkai 70 metų Birutė ir 74 metų Kęstutis Volbekai. Gražuolių kaime gyvenančiai 32 metų Ilonai Griniūtei apmaudu, kad susiruošus į Šiaulius dabar kasdien teks bene 8 kilometrus važiuoti veltui. Vietos gyventojų skaičiavimu, kasmet kiekvienas jų tuščiai pravažinės apie 1 tūkst. kilometrų. 36 metų Aurelija Antakauskienė iš Ilgviečių kaimo surinko daugiau nei pusšimčio gyventojų, prieštaraujančių vykdomai valdžios savivalei, parašus ir išsiuntė juos su prašymu į Susisiekimo ministeriją. Atsakymą atsiuntė Lietuvos automobilių kelių direkcija. „Mums argumentuoja, kad apsisukimas naikinamas dėl eismo saugumo, bet pastaruosius ketverius metus ten didelių eismo įvykių išvis nėra buvę“, - sakė A.Antakauskienė.

Lukšių gyvenvietėje įsikūrusio Gedimino Krištopaičio ūkio savininko dukra 41 metų Eglė Jankauskienė sako, kad po kelio rekonstrukcijos ūkis bus visiškai atkirstas nuo gyvenvietės: „Ūkio pašonėje esanti mūsų parduotuvė neteks dalies klientų, nes iš Šiaulių važiuojantys žmonės prie mūsų sustoti negalės.“ Susivienijusi vietos bendruomenė jau išmynė takus pas vietos valdžios atstovus, išsiuntė prašymą susisiekimo ministrui Rimantui Sinkevičiui, o prireikus yra pasiryžusi savo teises ginti teisme.

Projektuotoja: žmonės pyksta be reikalo

Magistralinio kelio Šiauliai-Palanga ruožo rekonstravimo projektą parengusios UAB „Kelprojektas“ Šiaulių padalinio projektų vadovės Nijolės Apulskienės nuomone, gyventojai be reikalo kelia audrą stiklinėje. Anot jos, įrenginėti sankryžą ties Kuzavinių kaimu buvo neekonomiška, o apsisukimai tokio lygio keliuose dabar esą nepaliekami. Projektuotoja pripažįsta, kad net kažkam įpareigojus paisyti žmonių nuomonės perdaryti projektą jau nebūtų galimybių, nes nuplauktų europinės lėšos. „Man gaila šitų žmonių savotiškai, bet dabar pakoreguoti projektą mes fiziškai nebespėtume“, - sako N.Apulskienė. O kas svarbiau - nuplaukti galinti ES parama ar žmonių interesai? „Aš nežinau, kaip yra, kaip dabar pasakyti, - susimąsto projektų vadovė. - Ta europinė parama yra apie 80 mln. litų (daugiau nei 23 mln. eurų - aut. past.). Nei daug, nei mažai.“ O kiek projektuotoja įkainotų žmonių interesus? „O žmonių interesus, kadangi jų tikrai ten nėra daug... - vėl į apmąstymus panyra N.Apulskienė. - Žmonės važiuoja ir po 20 kilometrų iki apsisukimų, o čia yra tik 4 kilometrai. Aš nežinau, kaip šituos dalykus pasverti. Aš tiesiog nesveriu, o projektuoju atsižvelgdama... Nenoriu šitų dalykų lyginti, aš suprantu šituos žmones.“

Klausimas ministrui

- Ką patartumėte žmonėms, kurių gyvenimas po kelio rekonstrukcijos tik pablogės? - pasiteiravo „Vakaro žinios“ susisiekimo ministro Rimanto SINKEVIČIAUS.

- Reikia pasižiūrėti, kurioje ten konkrečiai vietoje ta problema, išsiaiškinti, ar galima ten ką nors išspręsti. Todėl tiesaus atsakymo - spręsime šią problemą ar neišspręsime - neturiu. Tačiau tiesiant infrastruktūrą visada atsiranda tam tikrų nepatogumų. Visi planai, projektiniai pasiūlymai buvo derinti su vietos valdžia, kuri turbūt geriausiai žino vietos gyventojų poreikius. O šiuo konkrečiu atveju reikia pažiūrėti technines galimybes, kaip būtų galima padaryti ką nors. Kita vertus, tunelio ar tilto juk nepastatysi dėl vienos karvutės.

Arūnas GUMULIAUSKAS, Šiaulių universiteto profesorius:

Viešai svarstant tokius projektus dažnai tik pasidedamas pliusiukas, kad apsvarstyta, pasiūlymų nesulaukta. Juk ne visus kaimo žmones informacija apie tokius svarstymus ir pasiekia. Europiniuose projektuose įžvelgiu kelias problemas. Pirma, projektų rengėjai dažnai nesusitinka su vietos žmonėmis, neišklauso jų nuomonės ir neįsijaučia į jų kailį. Antra, visi dėl tų ES pinigų pešasi kaip vanagai, nes tai - didžiuliai pinigai, gardus kąsnelis. Trečias dalykas, kad Lietuvoje svarbiausias siekis yra tik atsikąsti tą gabalą, o kada sukramtyti - ne taip ir svarbu. Dėl to projektai realizuojami paskutinę minutę. Tikriausiai nerasime nė vieno projekto, kuris būtų įvykdytas gerokai anksčiau laiko. O kai darbas daromas paskutinę minutę, nebelieka laiko atsižvelgti į žmonių lūkesčius ir jį taisyti. Deja, Lietuvoje tai yra tendencija. Kai mes pradėjome gauti europinius pinigus, prasidėjo dalybos, kurios tapo politikų ir verslininkų svarbiausiu gyvenimo tikslu. O eilinio žmogaus interesai lieka „n“ vietoje. Juk galima įrengti požeminį perėjimą, kaip, pavyzdžiui, laukiniams gyvūnams. Galima pastatyti viaduką. Aišku, tai yra brangiau, bet juk kelias yra skirtas žmonėms, o ne kokiai gražiai nuotraukai iš kosmoso. Dėl pažeidžiamų gyventojų interesų kalčiausias dialogo nebuvimas. Tai yra liga. Mūsų šalyje gi daug tokių dalykų: iš pradžių padaroma, o tik paskui pagalvojama, kad žmonėms iš tikrųjų nėra patogu. Kol valdžia neateis pas žmones, tol situacija nepagerės visose srityse, įskaitant ir kelių tiesimą.