ES paramos neatgaunantys pareiškėjai kreipsis į EK

Lietuvos verslo darbdavių konfederacija kartu su pareiškėjais kreipsis į Europos Komisiją dėl ES paramos nemokėjimo mažoms elektros energijos gamybą plėtojančioms įmonėms. Nors Nacionalinė mokėjimo agentūra teigiamai įvertino pareiškėjų paraiškas ir pasirašė paramos sutartis, atėjus laikui, paramos lėšų neišmokėjo ir po beveik pusės metų vilkinimų - sutartis nutraukė.

Kadangi NMA ES paramos neišmoka motyvuodama Europos Sąjungos teisės aktais, kreipiamasi būtent į Europos Komisiją. Pareiškėjai ir konfederacija Europos Komisijos prašys išaiškinti, ar iš tikrųjų valstybės palaikomas elektros energijos supirkimo tarifas yra nesuderinamas su galimybe gauti ES paramą elektros gamybos įrenginių statybos investicijoms.

"Valstybės tarnautojai elgiasi itin neprofesionaliai. Juk ankstesnė Lietuvos patirtis su EK panašiose situacijose patvirtina, kad apie jokį dvigubą finansavimą nėra net kalbos. Graudu, kad valdininkai net nesistengia pajudinti piršto ir išsinagrinėti panašius kitų šalių atvejus ar pasiskaityti Europos Parlamento ir Tarybos išleistas direktyvas dėl atsinaujinančios elektros energijos skatinimo. Paramos gavėjus reikia ginti jau ne valstybiniu, o viršvalstybiniu lygiu, nes valdininkai tiesos matyti tiesiog nenori", - sako generalinis Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos direktorius Danukas Arlauskas.

Anot jo, abejones valdininkų profesionalumu ar net šališkumu sustiprina ir tai, kad vėjo elektrinių projektai, gavę paramą iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicinio fondo (LAAIF) lėšų, gauna ir fiksuotą tarifą jų gaminamai energijai supirkti, o šie atvejai nėra laikomi dvigubu rėmimu.

"LAAIF paramą kai kuriuos pareiškėjus pasiekė dar gruodį, kai jau buvo sustabdyti ES paramos mokėjimai, kitiems pareiškėjams, aiškinant tai dvigubu rėmimu", - sako D. Arlauskas.

NMA sprendimas gali tapti precedentu ne tik neskirti paramos ir kitiems žaliosios energijos gamintojams, bet taip pat pareikalauti grąžinti paramą iš ją jau gavusių ES projektų vykdytojų, nes sutarčių nutraukimą bandoma pateisinti dvigubu žaliosios energetikos rėmimu per ES paramą ir per tarifą.

"Valstybės palaikomo tarifo nustatymas yra suderinamas su investicine parama elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminančioms įmonėms. Tokią išvadą galima daryti remiantis galiojančio teisinio reguliavimo analize. Be to, iki šiol paramą gavusios bendrovės naudojosi skatinamuoju tarifu, todėl dabartinį valstybės tarnautojų elgesį galima vertinti kaip nenuoseklų, nes panašiose situacijose jų pozicijos iš esmės skiriasi. Dėl to sprendimas kreiptis į Europos Komisiją buvo būtinas, dėsningas ir tikslingas", - sako advokatas Mindaugas Vaičiūnas.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos direktoriaus teigimu, Europos Komisija, gavusi Lietuvos žaliosios energetikos projektų vystytojų kreipimąsi, gali sustabdyti paramą ir Kaimo plėtros programos priemonėms.

"Tokia galimybė yra tikrai neatmestina, nes praėjusią savaitę Lietuvai jau buvo sustabdyta kitų ES fondų parama", - sako jis.

Nuo 2011 metų balandžio 22 d. iki 2011 m. gruodžio 30 d. žemės ūkio ministro įsakymu ES parama skirta 34 projektams. Kai kurie ES projektų vykdytojai išmokėjimo laukia nuo 2011 metų rugsėjo. Šiuo metu patvirtintos ES paramos nesulaukė daugybė žaliosios energetikos vystytojų, o bendra neišmokama suma gali siekti 35 mln. litų.

ELTA primena, kad vėjo jėgainę pastačiusi ir elektrą gaminanti UAB "Eglitana" teismui apskundė Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimą nutraukti su ja pasirašytą sutartį dėl ES paramos lėšų. Įmonė po daugiau nei pusės metų prašymų išmokėti jai priklausančią paramą sausio 27 dieną gavo NMA raštą dėl ES paramos sutarties nutraukimo.

"Tariamas dvigubas finansavimas tapo argumentu sutarčiai nutraukti, tačiau tai pačiai NMA jis nebuvo kliūtis kiek anksčiau teigiamai įvertinti UAB "Eglitana" paraišką ir pasirašyti paramos sutartį. NMA sprendimo panaikinimo UAB "Eglitana" teks siekti teisme", - sako advokatas M. Vaičiūnas.

Elektros energijos vystytojams per pastaruosius trejus metus buvo skirta daugiau nei 170 mln. litų parama, tad NMA, nutraukdama sutartį su UAB "Eglitana", sukuria precedentą reikalauti grąžinti paramą ir iš kitų ją jau gavusių ES projektų vykdytojų.

"Nesuprantama, kaip NMA neturėdama pagrįstos teisinės pozicijos drįsta kelti šitokį chaosą. Mano manymu, toks elgesys menkina ne tik pasitikėjimą NMA, bet valdžia apskritai, ir kerta pasitikėjimą ES struktūriniais fondais, jų veikimu pagal teisines normas. Toks savivaliavimas ir neprofesionalumas nepateisinamas, kai kalbame apie vieną svarbiausių Lietuvos prioritetų - ES paramos panaudojimą ir žaliosios energetikos skatinimą siekiant energetinės nepriklausomybės", - sako Vėjo elektrinių asociacijos vadovas Saulius Pikšrys.

Parama iki 18 mln. Lt jau skirta keliolikai įmonių, tarp kurių AB "Šiaulių energija", AB "Panevėžio energija", AB "Grigiškės", UAB "Utenos šilumos tinklai". Šis NMA sprendimas reiškia, kad pastaraisiais metais gavę ES paramą gali būti priversti ją grąžinti.

S. Pikšrio teigimu, žaliosios energetikos projektus vystę pareiškėjai ne pirmą kartą patiria šalies valdininkų mėginimus užkirsti kelią tokiems projektams Lietuvoje. Pernai, siekdami gauti paramą projektams, kurie buvo paskelbti kaip finansuojami ES lėšomis, jie buvo priversti kreiptis į teismus. Tuo tarpu Žemės ūkio ministerija buvo nusprendusi atimti jiems skiriamą paramą. Į teismą kreipėsi 70 vystytojų, kurie, laimėję visus teismus, pradėjo įgyvendinti šiuos projektus. Tačiau atėjus laikui gauti paramą už šiuos projektus, jie vėl susidūrė su dirbtinomis kliūtimis, kuriomis galimai siekiama žlugdyti šių projektų plėtrą Lietuvoje.

"Valdininkai ne tik žlugdo šiuos projektus, bet ir bando klaidinti visuomenę teigdami, kad paramos gavėjai gauna dvigubą finansavimą. Parama projektui skiriama skirtingiems tikslams: viena jų, ES struktūrinė parama, skiriama socialiniams-ekonominiams skirtumams tarp nevienodai išsivysčiusių regionų išlyginti, kad provincijos ūkininkas ar maža įmonė galėtų konkuruoti su didmiesčių įmonėmis. Tuo tarpu fiksuotas tarifas apskritai skatina žaliąją energetiką, padeda įmonėms toliau vystyti veiklą ir išsilaikyti energetikos rinkoje", - sako S. Pikšrys.

Pasak S. Pikšrio, šiuo metu valstybė ne tik nevykdo pagal sutartį numatytų įsipareigojimų išmokėti paramą, vėluodama beveik pusę metų, bet ir toliau komplikuoja situaciją ruošdama įvairius poįstatyminius projektus, numatančius atimti galimybę naudotis jau seniai nusistovėjusiais elektros energijos supirkimo tarifais tiems verslo subjektams, kurie jau pasinaudojo kokios nors formos parama, ar ateityje planuojantiems ja pasinaudoti.