ES parama įklampina į naujas skolas

Su ES projektais dirbs atsargiai

Nors 2009-aisiais iš 60 šalies savivaldybių trys - Birštonas, Visaginas ir Vilniaus rajonas - neturėjo skolų, šiuo metu jau visos gali „girtis“ įsiskolinusios.

Beje, didžiąją šalies savivaldybių skolos dalį sudaro bankų kreditai Europos Sąjungos projektams finansuoti.

Štai, pavyzdžiui, Rokiškio rajono savivaldybės skola sudaro 31 milijoną litų, net 24 milijonai skolos - bankų kreditai ES projektams finansuoti.

Ši savivaldybė buvo patekusi į tikrą duobę - trūko lėšų net darbuotojų algoms išmokėti, todėl šie savo ruožtu buvo priversti eiti nemokamų atostogų, seniūnijoms nebeskolino degalų šių tiekėjai, trūko pinigų šildymo ir ūkio išlaidoms padengti.

Rokiškio rajono savivaldybės meras Vytautas Vilys tikino, kad ši problema jau išsisprendė, nors paklaustas, ar šiais metais savivaldybės darbuotojus irgi varys nemokamų atostogų, teigė, jog planuoja.

V.Vilys, „Vakaro žinioms“ pasiteiravus, ar prieš imdami ES paramą pagalvojo ir apie pasekmes (paprastai 10-15 proc. prie ES finansuojamo projekto turi prisidėti pati savivaldybė), atsakė, jog įgyvendinant projektą atsiranda papildomų išlaidų, kurių neįmanoma numatyti.

„Kai vykdai projektą, dalies išlaidų ES negali finansuoti. Pavyzdžiui, vykdėme vieno pastato šiltinimo projektą: padarė stogą, apšiltino sienas, tačiau reikia dar apsauginių įrenginių, kad nenukristų nuo stogo žmogus. To ES nefinansuoja“, - aiškino V.Vilys.

Jis teigė, jog šiuo metu savivaldybė vykdo apie 60 įvairių projektų.

Pasak mero, savivaldybė jau nesivelia į didelius projektus. Imasi tik tokių, kuriuos įgyvendinus matoma akivaizdi nauda.

„Atsargus darbas su ES projektais, šildymo, elektros ir kiti taupymai“, - tikino V.Vilys.

Lyderiaujame naudodami paramą

Naujausiais Europos Komisijos (EK) duomenimis, Lietuva tebėra tarp lyderių pagal įvykdytus Europos Sąjungos struktūrinių fondų mokėjimus. 2013 m. sausio 1 d. duomenimis, Lietuvai EK išmokėta suma viršijo 50 proc. (52,1) visų 2007-2013 metų ES finansinėje perspektyvoje numatytų skirti struktūrinės paramos lėšų.

Šiek tiek daugiau (52,8 proc.) išmokėta Airijai. Trečioji šioje rikiuotėje - Portugalija (51,7 proc.).

Visoms 27 ES valstybėms išmokėtos struktūrinės paramos vidurkis - 45,1 proc. Tarp jų Estijos rodiklis - 50,7 proc., Latvijos - 41,9 proc.

Šiuo metu įgyvendinamų arba jau įgyvendintų projektų skaičius viršija 6700, jiems sutartyse numatyta skirti daugiau kaip 21 mlrd. litų ES fondų lėšų, arba beveik 91 proc. 2007-2013 m. programavimo laikotarpiui Lietuvai skirto finansavimo, iš jų projektų vykdytojams išmokėta 15 mlrd. litų.

Finansų ministerija primena, kad pagal 2007-2013 metų finansinę perspektyvą Lietuvai numatyta daugiau kaip 23 mlrd. litų ES fondų lėšų.

Rolandas PAULAUSKAS - Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras:

- Ar ne per daug skubame neapsvarstę visų „už ir prieš“ panaudoti ES paramą?

- Pirmiausia reikėtų kelti klausimą, ar ta parama, kurią mums ES duoda, iš tikrųjų yra parama. Lietuva kiekvieną mėnesį į Briuselio kasą sumoka daugiau kaip 100 milijonų litų. Ir čia yra mūsų mokesčių mokėtojų pinigai. Vien Ignalinos atominės elektrinės uždarymas ir elektros pabrangimas mums per metus kainuoja dar papildomai. Kitas dalykas - mes netekome muitų mokesčių, esame įsipareigoję laikytis visokių privalomų mokesčių, pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokestis negali būti mažesnis negu susitarta su Briuseliu. Kai viską sudedi, išeina, kad ta vadinamoji parama yra tik mūsų pačių pinigai, kurių dalis sugrįžta atgal. Kad ir mūsų žemdirbiai, kodėl jų išmokos tokios, kokios dabar yra? Todėl, kad mes sutikome su sąlygomis stodami į ES. Mes tiek norėjome į šią Sąjungą, kad buvome pasirengę parduoti tėvą ar motiną.

- Kodėl taip stipriai norėjome?

- Todėl, kad įsivaizdavome, jog įstoję į ES gyvensime kaip mūsų įsivaizduojamas belgas. O tas belgas taip negyveno, kaip įsivaizdavome. Mes stojome ne į realią ES, o į savo susifantazuotą. Gyvendami sovietų sąjungoje turėjome visiškai iškreiptą supratimą, kas tie Vakarai. O per pastaruosius 22 metus tie Vakarai dar labiau nutolo nuo mūsų vizijos, kurią buvome susikūrę.

- Šalies savivaldybės greitos apsiimti begalę ES remiamų projektų, paskui nebeturi iš ko algų savo darbuotojams mokėti. Tai normalu?

- Čia išeina savotiškas savivaldybių tvirkinimas, joms yra siūloma pradėti projektus didžia dalimi juos finansuojant. Tai didelė pagunda, ir šiai neatsilaikoma. Savivaldybės prisikuria projektų, o kai reikia savo pinigais prisidėti, lekiama skolintis - lendama į skandinavų bankų kišenę. Taip mūsų šalis grimzta į skolas kaip ir visa ES.