ES auditoriams šilta klasė - prabanga

ES yra užsibrėžusi tikslą iki 2020 m. 20 proc. padidinti energijos suvartojimo efektyvumą. Naudojant ES Sanglaudos skatinimo fondo lėšas, šalia kitų priemonių, vyriausybės raginamos kasmet renovuoti mažiausiai po 3 proc. visuomeninės paskirties pastatų.

Europos audito rūmai patikrino 24 Lietuvoje, Čekijoje ir Italijoje vykdomus projektus. Išskirtinio dėmesio šios šalys sulaukė dėl to, kad 2007-2013 m. laikotarpiu gavo didžiausią ES finansavimą energijos taupymo projektams - apie 7 mlrd. litų.

Už gautas lėšas renovuoti viešieji pastatai, tačiau auditoriai pareiškė, kad didžioji dalis projektinių lėšų buvo skiriama ne energijos vartojimo efektyvumui didinti, bet pastatams gražinti bei jų naudotojų komfortui ir net prabangai. Esą pagal tiesioginę paskirtį buvo panaudota tik 20 proc. lėšų.

„Nė viename iš mūsų tirtų projektų nebuvo atliktas poreikių vertinimas arba potencialaus energijos sutaupymo analizė. Valstybės narės šiuos pinigus iš esmės naudojo viešiesiems pastatams renovuoti, o energijos vartojimo efektyvumas pagal svarbą liko geriausiu atveju antroje vietoje“, - Europos audito rūmų pranešime cituojamas už ataskaitą atsakingas šių rūmų narys Haraldas Viogerbaueris (Harald Wögerbauer).

Efektyvumo nereikalavo ir EK

Europos audito rūmai Lietuvoje tikrino 8 pastatų renovacijos projektus: Klaipėdos turizmo mokyklos, Alytaus profesinio rengimo centro, Palangos Vlado Jurgučio vidurinės mokyklos, Gargždų Viliaus Gaigalaičio globos namų, Garliavos, Vilniaus Mykolo Marcinkevičiaus ligoninių, Vilniaus Santariškių ir Kauno klinikų pastatų.

Ataskaitoje teigiama, kad tikrintuose pastatuose investicijos sudarė nuo 448 iki 1680 litų vienam kv.m šildomo ploto, t.y. kelis kartus didesnės, nei Nacionaliniame Energijos efektyvumo veiksmų 2006-2010 m. plane prognozuoti 110 litų vienam kv.m. Pasak auditorių, 5 tikrintų projektų vykdytojai teigė, kad jie pasiekė planuotą energijos sutaupymą, tačiau tai nebuvo patikimai įvertinta. Likusiais atvejais efektyvumas nebuvo pasiektas.

Europos audito rūmai pripažįsta, kad pritrūko reikiamų duomenų, nes Lietuvoje, kaip ir Italijoje, energetikos auditas nėra privalomas.

Pasak auditorių, Europos Komisija taip pat prisidėjo prie neefektyvaus lėšų naudojimo, mat skirstant pinigus iš valstybių nebuvo reikalaujama įrodyti, kad finansuojami projektai greitai duos teigiamų rezultatų ir realiai padės taupyti energiją. Todėl auditoriai negalėjo konstatuoti, kad lėšos panaudotos neteisėtai ir turi būti grąžintos.

Suskaičiuota, kad tokios neefektyvios renovacijos išlaidos atsipirks vidutiniškai po 50 metų, o kai kuriais atvejais - net daugiau kaip po 150 metų.

Ar mokykla gali atsipirkti?

Tarp blogiausių pavyzdžių auditoriai minėjo Klaipėdos turizmo mokyklos renovaciją, kurios išlaidos, auditorių skaičiavimais, atsipirks tik po 156 metų.

Tai labai nustebino mokyklos direktorių Audrių Kurlavičių. Jis „Respublikai“ aiškino, kad projekto pinigai buvo naudoti tik priemonėms, kurias ekspertai pripažįsta kaip energiją taupančias. O pirkti medžiagas ir įrenginius buvo privalu už mažiausią konkursų dalyvių pasiūlytą kainą.

„Šiltinome sienas, keitėme elektros instaliaciją, tvarkėme šilumos mazgą. Langų keitėme tik dalį, nes likusius mokykla pamažu jau buvo pakeitusi savo lėšomis. Tikrai nebus jų šiluminė varža pati geriausia, nes geresnių ir kaina daug aukštesnė“, - dėstė direktorius.

Iš viso mokyklos renovacijai buvo skirta beveik 4 mln. litų ES paramos ir valstybės biudžeto lėšų. Europos audito rūmų atstovai 2010 m., iškart kai buvo įgyvendintas projektas, buvo atvykę į Klaipėdą. Pasak A.Kurlavičiaus, visi atlikti darbai buvo įvertinti gerai, nebuvo jokių pastabų ar pretenzijų.

„Bet kai pateikėme praėjusių metų duomenis, kiek sumokėjome už elektrą ir šildymą, matyt, dabar jų tie duomenys jau netenkina, - atsiduso direktorius. - Bet juk per praėjusius porą metų smarkiai išaugo elektros kaina ir šildymo sąskaitos kasmet vien tik didėja“.

A.Kurlavičiaus manymu, tokie projektai ir negali greitai atsipirkti. Jis stebisi, kad elementarūs patogumai, atitinkantys higienos normų reikalavimus, Europos auditoriams pakvipo prabanga.

„Vaikai klasėse dabar nešąla, šilumą kabinetuose galima reguliuoti, bet juk neužsuksi iki minimumo, kai lauke šalta, - kalbėjo direktorius. - Apšvietimas anksčiau veikė gal kokius 80 proc., o po renovacijos lempos visos šviečia, gal ir energijos daugiau ima. Ir tualetuose anksčiau buvo tik šaltas vanduo, o dabar yra ir karštas. Bet argi čia prabanga?“ - stebėjosi A.Kurlavičius.

Greičiau jau Europos biurokratai ieško pretekstų mažinti ES 2014-2020 m. biudžete energijos taupymui numatytą lėšų dalį. Mat EK iki kylant ginčams dėl būsimo ES septynerių metų biudžeto planavo ją padidinti daugiau nei 3 kartus - iki 58 mlrd. eurų.