Nors ūkinininkai ir taip gauna nemažą paramą, o atetyje planuojama sukurti dar patrauklesnę rėmimo schemą, jų esą ne daugėja, o mažėja.
„Miestietis į kaimą turbūt jau niekada nevažiuos, o kaime gimęs ir augęs dar gali ten likti dirbti ir gyventi. Ypač jei tėvai, pasinaudoję parama, sukuria nemažą ūkį, neblogai iš to užbirba. Taigi yra tikimybė, kad kažkas iš vaikų pasiliks prižiūrėti, vėliau perimti ūkį. Bėda, kad Europa turi vos 6 procentus jaunų ūkininkų, kai net virš 60 procentų ūkinininkų yra garbaus amžiaus žmonės. Jeigu jie rytoj sugalvotų išeiti į pensiją, ką valgytume?“ - teiravosi B. Ropė.
Žinoma, ūkininkavimas, pasak jo, yra sunkus, sudėtingas verslas, kuris labai priklauso nuo oro sąlygų. Praėjusią vasarą Lietuvos ūkininkai patyrė didžiulius nuostolius dėl didelės drėgmės, o Pietų Europoje vyravo alinančios sausros.
Rašyti komentarą