Erzinamas "Gazprom" pradeda rodyti dantis

Visgi manoma, kad tokie veiksmai, nukreipti ir į opinijos formavimą, nepakeis nei politikų, nei didžiosios dalies gyventojų nuomonės, jog Lietuvai būtina turėti savo suskystintų gamtinių dujų terminalą, kuris užtikrintų dujų tiekimo alternatyvą ir konkurencingesnes jų kainas.

"Nemažos baudos"

Žinia, užvakar "Lietuvos dujų" vadovas Viktoras Valentukevičius pareiškė, kad tai, jog Lietuva liepė vieninteliam dujų tiekėjui "Gazprom" nebevaldyti šalies dujotiekių, šalies dujų vartotojams kelia patikimumo problemas. Be to, jis prognozavo, kad "Gazprom" pradės iš Lietuvos rinkti nemažas baudas už tai, kad ji perka per mažai dujų.

"Iki šiol pavykdavo susitarti šių milžiniškų baudų nemokėti, bet po paskutinių sprendimų to daugiau neturėsime galimybės padaryti", - portale lrytas.lt cituojamas V. Valentukevičius.

Lietuva 2004-ųjų sutartimi su Rusijos "Gazprom" įsipareigojo kasmet pirkti 5 mlrd. kubinių metrų dujų, tačiau perka beveik perpus mažiau.

V. Valentukevičius taip pat tvirtino, kad sprendimas neleisti "Lietuvos dujoms" valdyti šalies dujotiekių tinklo yra Lietuvai nereikalingas. Du penktadalius "Lietuvos dujų" šiuo metu valdo "Gazprom", kuris yra ir vienintelis dujų tiekėjas Lietuvai. Į Lietuvos vamzdynus dujos šiuo metu gali patekti tik iš Rusijos.

Tiekimo nutraukimas - nerealu?

Visgi specialistai nemano, kad Lietuva gali susidurti su dujų tiekimo sutrikimais.

"Pritarčiau energetikos viceministro išsakytai nuomonei, kad nenuperkamų dujų kiekis vargu ar gali būti realus pagrindas nutraukti tiekimą. Tai, kad "Gazprom" nepatinka Europos Sąjungos trečiasis energetikos paketas ir su juo susijusios pertvarkos, ši kompanija rodė jau seniai, net ir aukščiausi Rusijos valdžios pareigūnai tai vadino apiplėšimu. Tačiau jau suprantama, kad situacija dujų rinkoje keičiasi, ir galima kalbėti jau ne apie sprendimų atšaukimus, o tik tartis dėl jų įgyvendinimo", - sako Energetinio saugumo centro prie Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vyriausiasis specialistas Arūnas Molis.

"Nordea Bank Lietuva" ekonomistas Žygimantas Mauricas irgi nelabai tiki dujų vamzdžio užakimo galimybe.

"Kalbos, kad galime likti visai be dujų, yra šiek tiek perdėtos, nes per Lietuvą keliauja dujų tranzitas į Kaliningrado sritį, didžiosios šalies įmonės gauna dujas pagal atskirus kontraktus, tad šioje derybinėje situacijoje nesame jau tokie beginkliai", - sako Ž. Mauricas.

Tačiau tiek jis, tiek ir kiti "Vakarų ekspreso" kalbinti ekspertai V. Valentukevičiaus pareiškimą vadina derybine "Gazprom" pozicija, galinčia turėti konkrečių finansinių pasekmių.

"Ši pozicija yra grįsta nenoru, kad Lietuvoje būtų sukurti kanalai alternatyviam dujų tiekimui, atsirastų alternatyvūs tiekėjai. Visai realu, kad trumpuoju periodu dėl to galime sulaukti ir finansinių sankcijų, tačiau ilgalaikiu periodu dėl atsirasiančios konkurencijos tikrai turėsime mažesnes dujų kainas, o tai duos tiesioginės naudos ir šalies įmonėms, ir gyventojams. Visa esmė, ar žmonės suvokia tą ilgalaikę naudą. Besiorientuojantieji į tai, kiek jiems reikia už dujas ar šildymą mokėti šiandien, gali pradėti piktintis, tačiau manau, kad dauguma gyventojų ir politikų suvokia suskystintų dujų terminalo naudą ateityje ir neturėtų keisti savo nuomonės", - mano vyriausiasis "Swedbank" ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Žinia, šį sausį atlikus visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimus daugiau negu 17-oje miestų ir 56 kaimuose, paaiškėjo, kad 60 proc. gyventojų mano, jog suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas yra reikalingas. Tokio objekto naudos nematė tik 8 proc. apklaustųjų.

"Nėra taip jau svarbu, ar po tokių pareiškimų padaugės terminalo šalininkų ar priešininkų. Šis projektas vykdomas ir dėl to, jog reikia įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvas, numatančias, kad iki 2014 metų kiekviena bendrijos šalis turi užsitikrinti dujų tiekimo alternatyvą, tad suskystintų dujų terminalas yra ne tik Lietuvos valstybės, šios Vyriausybės, bet ir visos Europos Sąjungos prioritetas. Jei nieko kardinalaus nenutiks, manau, kad šis projektas bus įgyvendintas, nes pažengta jau toli. Nors mūsų šalyje tikrai įmanoma stabdyti projektą bet kurioje stadijoje aiškinant tuo, kad trūksta pinigų ar analizės. Visgi manau, kad nė vienas sveiko proto politikas, net ir prieštaraujantis tokiam projektui, jau nebesiryžtų jo stabdyti", - sako A. Molis.

"Be abejo, tokių kalbų tikslas yra formuoti ir viešąją nuomonę, tad poveikio jai, suabejojusių tokio terminalo nauda gali būti, tačiau jei jau peržengėme Rubikoną, tai reikia eiti ir toliau. Tačiau akivaizdu, kad monopolininkas nenorės taip greitai ir lengvai paleisti mūsų nuo to pavadžio, prie kurio laiko dabar pririšęs. Tad dar keletą metų už dujas, ko gero, mokėsime daugiau nei Latvija ar Estija", - sako Ž. Mauricas.

Nepriklausomybė kainuoja

SGD terminalo projektą įgyvendinanti valstybės valdoma AB "Klaipėdos nafta" artimiausiu metu ketina pasirašyti laivo-plaukiojančios saugyklos su dujinimo įrenginiu (FSRU) išperkamosios nuomos sutartį. Ji bus pasirašoma su Norvegijos kapitalo bendrove "Hoegh LNG".

Anot "Klaipėdos naftos" atstovų, tokio tipo laivų-terminalų rinkoje yra įprasta juos nuomoti, o ne pirkti. Be to, visos laivų statyklos dėl didžiulės laivų paklausos yra užimtos mažiausiai iki 2015 m. vidurio ar pabaigos. Tai lėmė auganti SGD rinka. "Klaipėdos nafta" pasirašiusi sutartį su "Hoegh LNG" įgis teisę šį laivą įsigyti po 10 metų, taigi pasirinktas tarpinis variantas - išperkamoji nuoma.

Jau skelbta, kad už jo nuomą "Klaipėdos nafta" per dešimt metų turės sumokėti 569,5 mln. JAV dolerių (apie 1,4 mlrd. litų). Laivo nuoma vienai dienai kainuos 156 tūkst. JAV dolerių (407 tūkst. litų), o per metus - 57 mln. JAV dolerių (148 mln. litų).

Kitos dvi "Klaipėdos naftos" paskelbtame konkurse dalyvavusios įmonės - Norvegijos bendrovė "Golar LNG" ir JAV "Excelerate Energy" - siūlė dar didesnę laivų nuomos kainą. Atitinkamai 161 tūkst. JAV dolerių (apie 418,5 tūkst. litų) ir 160,5 tūkst. JAV dolerių (417 tūkst. litų) per dieną.

Norvegijos įmonė ne tik nuomos laivą su įgula, bet ir teiks jo priežiūros ir operavimo paslaugas. Taip pat tiekėjas užtikrins, kad laivas į Klaipėdos uostą atplauktų iki 2014 m. gruodžio. Planuojama, kad maždaug 200 mln. eurų vertės (690 mln. litų) SGD terminalo pajėgumas būtų 2-3 mlrd. kubinių metrų per metus.