EP pritarė kuro apmokestinimo suvienodinimui

Europos Parlamento nariai net ir nuogąstaudami dėl šių pokyčių įtakos namų ūkiams, vartotojams ir verslui, šį pasiūlymą priėmė, todėl būgštavimai dėl brangsiančio dyzelino - visai realūs. Tiesa, pritarta kiek sušvelnintam variantui.

"Noriu pabrėžti, kad nesiūlome įvesti naujų mokesčių, tik pertvarkome jau esančius. Dabar galiojančios Europos Sąjungos energetikos produktų apmokestinimo taisyklės yra pasenusios, nenuoseklios. Visiškai neaiškūs skirtingo kuro rūšių apmokestinimo principai. Paradoksalu, kad taršiausi energijos šaltiniai apmokestinami mažiausiai, o biodegalams taikomi mokesčiai yra vieni iš didžiausių energetikos produktams taikomų mokesčių. Mano pasiūlymo esmė - pakeisti mokesčių skaičiavimo tvarką taip, kad visos kuro rūšys būtų traktuojamos objektyviai, vienodai", - pristatydamas projektą teigė A. Šemeta.

Atsižvelgiant į A. Šemetos pasiūlymą energijos mokesčiai būtų skaičiuojami pagal du kriterijus - naudojamo kuro energetinę vertę ir išmetamą anglies dioksido kiekį.

Europos komisijos narys teigė, jog benzino šie energijos apmokestinimo pokyčiai nepaliestų, tačiau dyzelino bei biokuro apmokestinimas ilgainiui keistųsi. Benzinas ir dyzelis būtų apmokestintas vienodai. Anot A. Šemetos, būtų išvengiama didesnio dyzelio suvartojimo. Jo manymu, nereikia pervertint dyzelinių automobilių naudojimo: "Turime galvoti ne apie mūsų naudojamus automobilius, o apie tai, kokiais automobiliais važinės mūsų vaikaičiai ir provaikaičiai.

Tiesa, A. Šemetos teigimu, vartotojai bei verslas prie pokyčių prisitaikytų, mat būtų taikomas ilgalaikis pereinamasis laikotarpis. Planuojama, jog pokyčiai visiškai įgyvendinti būtų 2023 metais. Esant reikalui, būtų pritarta ir ilgesniam pereinamajam laikotarpiui.

A. Šemeta pabrėžė, jog informacija, jog šie pokyčiai pabrangintų namų ūkiuose naudojamą šilumą, yra klaidinga. "Naujų mokesčių namų ūkiams šiame pasiūlyme nėra. Pagal naująją tvarką šalys galės netaikyti jokių mokesčių energijai, vartojamai namų šildymui. Šią išimtį bus galima taikyti visoms energijos rūšims", - sako Europos komisaras.

Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) grupės atstovė Astrid Lulling kategoriškai prieštaravo A. Šemetos mintims. "Iš mūsų pusės būtų netikslu norėti, kad mokesčiai už energetikos produktus būtų dar padidinti. Tai turėtų apčiuopiamų pasekmių ir augant kainoms būtų tikra rykštė. Tai paskatintų dyzelino kainų didėjimą. Taip pat brangtų prekių gabenimas bei nukentėtų automobilių sektorius", - sakė A. Lulling.

Jai pritarė ir kiti parlamento nariai, tikindami, jog šie energijos apmokestinimo pokyčiai reikštų didelę bausmę vartotojams, todėl nereikia apsimetinėti, kad bandome išgelbėti pasaulį.

Prieštaraujantys pasiūlymui teigė, jog situacija Europos Sąjungos šalyse ir taip yra labai sudėtinga, kuro kainos ir taip siekia neregėtas aukštumas, o dėl šio projekto kainos padidėtų dar labiau. Jų manymu, automobilių naudojimas yra neišvengiamas, todėl pavojus kyla ne vienam sektoriui ir perdėtas aplinkosaugiškumas gali pakenkti.

Daugelis vadino tai kišimusi į valstybių vidaus reikalus, o pačius pokyčius įvardino kaip vyriausybių kartelius, nukreiptus prieš paprastus piliečius.

Palaikantys A. Šemetos pasiūlymą tikino, jog dabartinis energijos apmokestinimas Europos Sąjungoje neskatina naudoti atsinaujinančių energijos šaltinių ar taupyti energijos, o šis pasiūlymas kaip tik ragintų tai daryti. Jų nuomone toks sprendimas yra būtinas, mat kitaip Europos Parlamentas nesilaikys savo pačių patvirtintų aplinkosaugos gairių.

Panašias mintis išsakė nemažai Europos Parlamento narių. Jų manymu, taisyklės turi būti pritaikytos prie vykdomos energetikos politikos, todėl siekiant išvengti atsinaujinančių energijos šaltinių diskriminavimo turi būti taikomos vienodos sąlygos, kad šie produktai stabiliau įsitvirtintų rinkoje. Teigiama, jog reikia siekti, kad visos degalų rūšys, naudojamos tais pačiais tikslais, būtų vienodai apmokestinamos.

"Visada sakom, kad reikia būti žalesniems, bet kai ateina metas konkretiems sprendimams, ir vėl imama kalbėti apie rinką. Tai kam tada iš viso kalbėti apie aplinkosaugą?" - nepritariančiųjų sprendimu stebėjosi teigiamai pasiūlymą vertinantys Europos Parlamento nariai.

Pakeitimų šalininkai prieštaravimuose įžvelgė automobilių pramonės gigančių - Vokietijos bei Prancūzijos - asmeninius interesus, o ne visos Europos politikos gynimą.

Europos Parlamentas palaikė A. Šemetos siūlymą. Tiesa, įvesta pataisymų. Išbrauktas proporcionalumo principas, kuris dyzelio kainų šuolį būtų padaręs itin dideliu: Parlamento nuomonė, kuriai pritarė 374 nariai, nepritarė 217, o susilaikė 73, yra rekomendacinio pobūdžio. Siekiant, kad siūlomi kuro apmokestinimo pakeitimai įsigaliotų, ES Taryba jiems turi pritarti vienbalsiai.

Europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė teigė mananti, jog greičiausiai bus patvirtintas būtent švelnesnis variantas, tačiau tikino bendriesiems principams pritarianti: "Jeigu kalbame apie žaliąją energetiką, aplinkosaugą, turime ne tik kalbėti, bet imtis konkrečių veiksmų. Matau, kad greičiausiai bus priimtas lankstesnis variantas, tačiau noriu pabrėžti, kad pakeitimai įsigalios ne kitąmet, kaip buvo teigiama kai kuriose žiniasklaidos priemonėse, o 2023 ar net 2025 m."