Energetikų apetitai vėl auga

Laikinosios Vyriausybės energetikos ministras Rokas Masiulis vakar pristatė vizijas, kaip ateityje turi plėtotis šalies energetika. Šios gairės esą galėtų tapti naujos nacionalinės energetikos strategijos pagrindu.

Pasak R.Masiulio, šiuo metu Lietuvoje vietinė elektros gamyba (nors beveik nenaudojama) užtikrina ir net viršija šalies poreikį, tačiau jau nuo 2020 m. reikės uždaryti Vilniaus TEC, 2023 m. - 7 ir 8 blokus Lietuvos elektrinėje, ir gamyba sumažės. Taip pat galime netekti elektros importo galimybės iš Skandinavijos per Estiją ir Latviją, nes šios pačios tą energiją sunaudos, o jungtys su Baltarusija ir Kaliningradu apskritai nepatikimos. Tuo tarpu elektros poreikis iki 2030 m. augs iki 2450 MW (šiuo metu 1920 MW), ir vieną dieną X galime likti tik su 700 MW „Nord Balt“ jungtimi su Švedija.

Strategijos gairėse siūlomi svarbiausi ateities darbai - šalies elektros perdavimo tinklų sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais, valstybės interesų apsauga nuo Baltarusijoje statomos Astravo AE keliamos grėsmės. Šiam tikslui siūloma užtikrinti 100 proc. elektros gamybą vartojimo reikmėms, naudojant dujų generaciją, nutiesti antrą „NordBalt“ kabelį į Švediją, antrą perdavimo liniją „LitPolLink“ bei pastatyti 5-ąjį Kruonio agregatą. Be to, numatoma išpirkti SGD terminalo laivą „Independence“, nutiesti dujotiekį į Lenkiją.

Praėjusią savaitę šis „kūrinys“ buvo perduotas ir naujai išrinktos valdžios atstovams.

„Tikiuosi, atsižvelgs, gal kai kurios sritys keisis, filosofija bus kita... Bet dėl vietinės elektros gamybos yra didelis spaudimas. Ačiū Dievui, dar ne šiandien, bet po 2020-2023 m. jis tikrai atsiras“, - dėstė R.Masiulis.

Paklaustas, iš kokių lėšų ketinama finansuoti minėtus projektus, ar ir vėl per elektros tarifą turės prisidėti vartotojai, ministras patvirtino, kad vartotojams prisidėti teks, bet „didžiąją dalį finansuos Europos Komisija“. Tačiau jam teko pripažinti, kad dėl lėšų „Independence“ laivui išpirkti daromi „rimti žingsniai“ dar jokių rezultatų nedavė, o dėl „LitPolLink-2“ projekto nėra net preliminarios Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro studijos, kurios laukta dar šių metų spalį...

Seimo narys Artūras SKARDŽIUS:

Dėl energetinio saugumo mes esame įvykdę tokius reikalavimus, iki kokių kitoms ES valstybėms dar labai toli. Sinchronizavę savo tinklus su kontinentine Europa būsime jungiamoji grandis, taigi apsaugoti iš visų pusių. Net ir „baisiajai“ X valandai mes turime ne tik Elektrėnų 9 bloką, kuris dabar stovi kaip rezervas, bet ir didžiulį „akumuliatorių“ - Kruonio elektrinę, kuri gali 12 valandų dirbti 800 MW galia.

Bet lobistai nesnaudžia - vėl bandoma pasodinti mus ant dujinės adatos, kai šilumos energijai galime kone 100 proc. naudoti biokurą, turime neišnaudotus didžiulius durpių išteklius, statome dvi atliekų deginimo jėgaines. Kažkam labai knieti prastumti savo interesus, „pakabinti“ vartotojams ir pramonei, kuriai išaugę energetiniai kaštai itin kenkia ir mažina jos konkurencingumą. Ir investicijos į šalį neateina dėl per brangių energetinių kaštų. Kažkas iš to lobsta, prakišę savo projektus 10-20 metų į priekį, prisidengdami mistiniu saugumu, o už viską moka elektros ir dujų vartotojai. Tai nesąžininga ir net nusikalstama.

Naujos energetikos strategijos ar bent jos gairių Seimo Ekonomikos komitete, Energetikos komisijoje prašėme dar prieš 2 metus, norėjome užbaigti jos rengimą iki kadencijos pabaigos. Bet tik šią vasarą gairės buvo pristatytos viešai Mokslų akademijoje ir sulaukė daug kritikos. Jokių korekcijų prieš artėjančius Seimo rinkimus nebuvo daroma. Kaip politikas spėju, kad gal tikėjosi, jog ateis į valdžią konservatoriai ir vėl prasidės veikla nuo VAE projekto...

Blogiausia, kai neturint strategijos įgyvendinami strateginiai projektai, o paskui jiems ištaškytos lėšos įkomponuojamos į strategiją, nors tai nesubalansuota su šalies ūkio poreikiais, su vartojimu.

Kiek energijos reikia, kiek mes turime jos pasigaminti patys, turi būti nustatyta strategijoje, turi būti atlikta rimta analizė. Už tai atsakingas energetikos ministras, bet jis taip užsiėmęs, kad neturėjo laiko net ES energetinio efektyvumo direktyvai perkelti į nacionalinę teisę. Ši direktyva turėjo būti perkelta dar 2014 m. sausio 1 d., o tai įvyko tik per paskutinį nueinančio Seimo posėdį. Visi žinome, kad pigiausia energija - sutaupyta dėl efektyvaus vartojimo. Bet ministrui, panašu, svarbesni kiti interesai.

Aš tikiu, kad šį kartą nepraeis ta strategija be rimtų diskusijų Parlamente. Jungtis į jas kviesime energetikos, ekonomikos mokslo elitą, kad Lietuva nebūtų kaip lobistų užsakymų stalas, nes tai sukelia ilgalaikes pasekmes kiekvienam šalies piliečiui.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"