Lietuvos elektros energijos skirstymo ir tiekimo bendrovė "Lesto", naudodamasi tuo, kad turi tiesioginį kontaktą su klientais, aktyviai ragina didinti elektros energijos suvartojimo efektyvumą ir taip mažinti savo išlaidas elektros energijai.
Trečiadienį "Lesto" socialinių projektų vadovė Renata Gaudinskaitė žurnalistams tvirtino, jog Lietuva, kaip šalis, yra viena neracionaliausių elektros energijos vartotojų ES, o vienas iš trijų šalies gyventojų negalvoja apie elektros energijos taupymą, nors trečdalis Lietuvoje pagamintos elektros energijos yra suvartojama būtent namų ūkiuose.
"Kasmet daromi tyrimai parodė, jog verslo įmonių vadovai mano, kad elektros kaina yra nepagrįsta. Mes norime parodyti, kad yra tam tikrų sprendimų, kuriuos įdiegus pas save versle, jūs galite pasiekti daug geresnių rezultatų su tuo pačiu elektros energijos kiekiu ir galite ją naudoti racionaliau", - teigė R. Gaudinskaitė.
Pasak įmonės racionalaus elektros vartojimo eksperto Manto Vaskelos, pagal šalies energetinį intensyvumą arba pagal tai, kiek elektros energijos suvartojama vienam BVP vienetui pagaminti, mes esame tik 74 pozicijoje pasaulyje iš 130 reitinguojamų valstybių, lenkdami Estiją, tačiau atsilikdami nuo Latvijos.
"Atsižvelgiant į tendencijas, bent jau iki įvairių energetikos sektoriaus strateginių projektų įgyvendinimo pagrindo tikėti, kad elektros kaina smarkiai mažės, tikrai nėra. Jeigu elektra staiga pabrangtų, tai dėl energijos vartojimo efektyvumo Lietuvos produkcija pabrangtų žymiai labiau. Taigi Lietuva rizikuoja prarasti konkurencingumą dėl brangstančių energetinių išteklių", - pažymėjo M. Vaskela.
Eksperto teigimu, ši problema atsirado dėl tos priežasties, kad Lietuvos verslas neturi racionalios elektros energijos vartojimo tradicijos, taip pat reta įmonė imasi "žaliųjų iniciatyvų", tad staiga pastebėjus galimybę sutaupyti nederėtų aklai pulti keisti visą įmonės įrangą, o sprendimus derėtų atlikti laipsniškai, tuomet ir pradės mažėti gaunama sąskaita už elektrą.
"Įmonių atstovai patvirtino, jog dažnai elektros sąskaitos yra priimamos kaip konstanta. Tad atėjus sąskaitai už elektrą ji aklai atiduodama buhalterei, paruošta 100 proc. apmokėjimui. Niekas nepasižiūri, kodėl ji yra didesnė ar mažesnė nei praėjusį mėnesį. Pagrindinė problema yra ta, kad mes tiesiog apmokame, ir netenkame galimybės ją kontroliuoti ir vertinti. Tuo tarpu darbuotojai turi būti labiausiai skatinami suprasti grandis, kad "mano palikta įjungta šviesa reiškia blogesnį bendrovės galutinį rezultatą", - aiškino M. Vaskela.
"Lesto" analitikas taip pat pažymi, jog šalies verslui tapus imlesniam naujovėms yra reali galimybė, kad Lietuva pagal energetinį intensyvumą per keletą metų galėtų pasivyti beveik 20-čia pozicijų aukščiau stovinčią Latviją.
"Taip pat reikia prisiminti, kad atsigavus rinkoms įmonės greičiausiai užsiims plėtra, o tai tiesiogiai atsilieps ir elektros energijos suvartojimui. Jeigu mes galime išlaidas išlaikyti tam pačiam lygyje ir didinti pardavimus, tai akivaizdu, kad už elektros energiją suvartotos kainos dalis mažės ir galutiniame produkte", - sakė M. Vaskela.
"Lesto" pagal Europos Sąjungos (ES) direktyvą "Euro 20-20-20 plan" yra įpareigota prisidėti prie šalies bendro elektros energijos suvartojimo efektyvumo padidinimo iki 20 proc. bei prie šiltnamio efektą skatinančių dujų išskyrimo į aplinką sumažinimo iki 20 proc., taip pat 20 proc. padidinti atsinaujinančių energetikos šaltinių generaciją.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą