Elektroninės atliekos: gresia visuotinis mokestis

Iki šiol nevykstant esminėms permainoms elektros ir elektroninių atliekų surinkimo bei perdirbimo srityje, Lietuvai gresia Europos Sąjungos baudos. Dalis tam reikalingų lėšų, specialistų teigimu, gali būti sukaupta šalyje įvedus visuotinį atliekų mokestį. Apie situaciją, šios srities problemas bei jų galimus sprendimus kalbėjo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose vykusios apskritojo stalo diskusijos "Kodėl stringa elektroninių atliekų surinkimas ir perdirbimas?" dalyviai. Diskusijoje dalyvavo visų suinteresuotųjų pusių - gamintojų ir importuotojų, perdirbėjų atstovai, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Andrius Burba, Aplinkos ministerijos specialistai.

"Gamintojai ir importuotojai supranta savo atsakomybę. Mes suinteresuoti, kad dabar brangiausiai kainuojantis atliekų surinkimo procesas būtų skaidrus, racionalus ir efektyvus", - sakė Elektros ir elektronikos įrangos gamintojų ir importuotojų asociacijos EEPA, vienijančios apie 60 narių, direktorius Giedrius Mikulskas.

"Visa atsakomybė šioje srityje nuo valstybės permesta verslui. Jei sistema per penkerius metus nepasiteisino, vadinasi, ji yra ydinga iš esmės", - kalbėjo "Topo grupės" atstovas Erikas Kundreckas.

Anot Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovės Audronės Jankuvienės, anksčiau nesutapus pozicijoms dėl atliekų surinkimo ir perdirbimo, dar neseniai stovėję skirtingose barikadų pusėse gamintojai, importuotojai ir perdirbėjai šiandien jau bendrauja kaip partneriai, ieškantys kompromisų ir siekiantys pažangos vis dar nemažo "šešėlio" apimtoje atliekų tvarkymo sistemoje.

Parlamentaro A. Burbos teigimu, tikimasi, kad Seimo pavasario sesijoje pagaliau pavyks priimti tris įstatymų paketus. Vienas jų reguliuos regionų atliekų tvarkymo centrų veiklą, kitas - susijęs su ES reikalavimų perkėlimu į nacionalinę teisę (dėl delsimo tai padaryti ES jau yra pradėjusi nuobaudos procedūrą Lietuvai), trečiasis aiškiai apibrėš gamintojų atsakomybę už atliekų surinkimą. Seimo narys pabrėžė būtinybę rasti visiems priimtiną sutarimą, nes priešingu atveju yra siūloma įvesti visuotinį mokestį, kuris daliai atliekų surinkimo ir perdirbimo verslo reikštų bankrotą.

A. Burbos žiniomis, šiuo metu net 60 proc. elektros ir elektroninių atliekų neapskaitoma, 30 proc. surenka gamintojai ir importuotojai, 10 proc. patenka į sąvartynus. Sutvarkyti apskaitą šioje srityje, kurioje sukasi keli šimtai milijonų litų, yra vienas iš prioritetinių uždavinių.

"Vargu ar įmanoma sukontroliuoti 300 Lietuvoje veikiančių metalo laužo aikštelių. Teikėme siūlymus, kad būtų sukurtas specialus inspekcijos padalinys, kad atliekų apskaitos kontrolę sugriežtintų Mokesčių inspekcija. Tačiau poslinkių mažai. Nesunku piktnaudžiauti, kai valstybėje nėra teisingos atliekų apskaitos, kai savivaldybės vangiai steigia atliekų tvarkymo centrus ir aikšteles", - kalbėjo UAB "EMP Recycling" generalinis direktorius Almontas Kybartas.

Aplinkos ministerijos Atliekų tvarkymo strategijos skyriaus vyriausioji specialistė Ingrida Valavičienė atkreipė dėmesį, kad naujos įstatymų redakcijos iš esmės keičia atliekų apskaitos sistemą (naikinamos pažymos, kuriomis buvo "prekiaujama"), bus aiškiau apibrėžta gamintojų atsakomybė, nes ji yra kol kas "įvairiai interpretuojama".

Diskusijoje nemažai kalbėta apie gyventojų sąmoningumą ir jų galimybę atsikratyti sena buitine technika. Pasak EEPA atstovų, gana efektyviai veikia jų narių taikoma praktika, kai atvežusiam seną gaminį pirkėjui prekybos centrai taiko nemažas nuolaidas naujai prekei įsigyti.

UAB "EMP Recycling" šiemet planuoja visoje Lietuvoje atkurti per krizę sunaikintą atliekų surinkimo tinklą. Užsiregistravus tel. 1806, įmonėms ir gyventojams teikiama nemokama elektronikos atliekų išvežimo paslauga. Įmonė per metus gali perdirbti iki 20000 tonų elektronikos atliekų.

UAB "Kuusakoski" atliekų tvarkymo padalinio vadovas Saulius Norkaitis pasakojo, kad Klaipėdos gyventojams bendrovė nemokamai suteikia priekabas buitinei technikai atgabenti, o sąvartyne besikapstę žmonės oficialiai įdarbinti ir šauniai rūšiuoja atliekas. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinio direktoriaus dr. Vytauto Šileikio siūlymu, įmonių atstovai užpildė SVV grįžtamojo ryšio anketas, kuriose pareikšta nuomonė perduodama Europos Parlamentui.