Elektriniu traukiniu nuo Lietuvos ir Baltarusijos sienos iki Klaipėdos

Panaudodama Europos Sąjungos (ES) fondų investicijas, iki 2022 m. Lietuva planuoja elektrifikuoti visą Rytų-Vakarų kryptimi šalies teritoriją kertančią geležinkelio liniją nuo Lietuvos ir Baltarusijos sienos iki Klaipėdos. Susisiekimo ministro Roko Masiulio įsakymu papildytas ES lėšomis finansuojamų valstybės projektų sąrašas, kuriame numatyti šiam tikslui skirti projektai. Bendra elektrifikavimo projektų vertė - 349,1 mln. eurų, iš jų planuojamos ES sanglaudos fondo investicijos - 224,1 mln. eurų, likusias lėšas skirs AB „Lietuvos geležinkeliai“.

Pirmasis elektrifikavimo etapas, apimantis 28,6 km ilgio ruožą nuo Baltarusijos pasienyje esančios Kenos iki Naujosios Vilnios, jau baigtas: darbai atlikti 2015-2017 m., iš viso elektrifikuota apie 100 km geležinkelio kelio, įskaitant Naujosios Vilnios, Kyviškių ir Kenos stotis bei seno kontaktinio tinklo rekonstrukciją Naujosios Vilnios stotyje.

Anot Susisiekimo ministerijos pranešimo, tęsiant geležinkelio elektrifikavimą Klaipėdos link, šiemet bus pradėtas likusių ruožų projektavimas, o 2019-2022 m. vyks elektrifikavimo darbai.

Planuojama elektrifikuoti Vilniaus geležinkelio mazgą - 34 km ilgio ruožą Vilniaus aplinkkelyje Kyviškės-Valčiūnai-Vaidotai-Paneriai ir sujungti jį su jau elektrifikuotu ruožu Vilnius-Kaunas. Šis ruožas bus pritaikytas traukinių eismui iki 160 km/val. greičiu.

Taip pat numatoma elektrifikuoti 125 km ilgio geležinkelio ruožą Kaišiadorys-Radviliškis ir 196 km ilgio ruožą Radviliškis-Klaipėda (Draugystės stotis). Šiuose ruožuose bus įrengtas elektros kontaktinis tinklas, naujos traukos pastotės, pakeistos geležinkelio stočių valdymo sistemos, padidintas jų valdymo saugumo lygis. Kontaktinis tinklas bus pritaikytas traukinių greičiui iki 250 km/val.

Elektrifikuojama geležinkelio linija nuo Lietuvos ir Baltarusijos sienos iki Klaipėdos priklauso tarptautiniam IXB transporto koridoriui. AB „Lietuvos geležinkeliai“ duomenimis, šiuo keliu vykdomi pervežimai sudaro apie tris ketvirtadalius geležinkeliais vežamų krovinių apyvartos ir du trečdalius keleivių srauto. Tikimasi, kad atlikti elektrifikavimo darbai dar labiau padidins veiklos efektyvumą. Elektrifikavimas svarbus ir aplinkosaugos požiūriu - elektriniai traukiniai važiuos tyliau, neterš aplinkos.