Ekspertai: didesni mokesčiai biudžeto neišgelbės

Vėl piketuos

Ko gero, jautriausiai į planuojamas naujoves reaguoja besilaukiančios mamos.

"Motinystės išmokų mažinimas prilygtų rankų ir kojų nutraukimui, tai tikrai nėra reforma. Reforma turėtų būti sisteminga, apimti visą paramos šeimai spektrą", - akcentavo Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė Rasa Paulavičienė.

Sambūris yra pateikęs Seimui ir Vyriausybei pasiūlymą, kaip reikėtų vykdyti su motinystės išmokomis susijusią reformą. Siūloma, kad motinystės išmokos būtų mokamos ne tik iš "Sodros", kaip yra dabar, bet dalis jų būtų kompensuojama ir iš šalies biudžeto. Tačiau kol kas į tokį siūlymą jokios reakcijos nesulaukta nė iš vienos institucijos

Pasak R. Paulavičienės, kone 75 procentai šeimų, kurios nuo sausio mėnesio patyrė motinystės išmokų mažinimą, jau kreipėsi į teismus. Kol kas dar laukiama šių bylų nagrinėjimo.

"Nuo liepos atsiris antroji kreipimosi į teismus banga, nes dar daugiau šeimų palies išmokų mažinimas. Kadangi nei Vyriausybė, nei Seimas nesilaiko savo įsipareigojimų, mes ir toliau skatinsime šeimas ginti savo interesus vadovaujantis šalyje veikiančia teisine sistema", - sakė R. Paulavičienė. Ji neatmetė ir dar vienos piketų bangos.

Per dideli lūkesčiai?

Motinų nusivylimui, finansų ekspertai iš visų Vyriausybės siūlomų naujovių palaiko kaip tik motinystės išmokų mažinimą.

"Yra tam tikros sritys, kurios buvo gana aplaidžiai plečiamos ekonominio augimo metu. Viena iš jų - motinystės išmokos. Buvo sukurtas lūkestis, kurio negalima išpildyti. Šiandien akivaizdu, kad iš tų mokesčių, kuriuos susirenka "Sodra" pensijoms, didžioji dalis atitenka motinoms. Tai politiškai labai jautrus klausimas, tačiau dabar pats metas daryti protingus pertvarkymus", - sakė Lietuvos laisvosios rinkos (LLR) instituto viceprezidentas Giedrius Kadziauskas.

Tuo metu mokesčių didinimas ar naujų įvedimas bei pensinio amžiaus ilginimas, G. Kadziausko nuomone, neatneštų tokio efekto, kokio tikimasi: kas iš to, jei padidinsi mokesčius, kai žmonės nebeturi iš ko mokėti, nes baigiasi įmonių ir žmonių santaupos, daliai žmonių jau baigėsi bedarbių pašalpos ir t. t.

Vyriausybei pats laikas pradėti galvoti apie tai, kad valstybė negali išlaikyti tiek viešojo sektoriaus. Giedrius KADZIAUSKAS, Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas

Siūlo parduoti turtą

"Manau, kad Vyriausybei pats laikas pradėti galvoti apie tai, kad valstybė negali išlaikyti tiek viešojo sektoriaus. Be to, laikas galvoti apie kai kurio turto privatizavimą", - išeitis siūlo LLR instituto viceprezidentas.

Jo nuomone, Vyriausybė dabar tarsi užsiima testavimu, ar sulauks pritarimo viena ar kita siūloma idėja. Tačiau ar tai reiškia, kad tas sektorius, kuris garsiau šauks, išsikovos "neliečiamybę"? Pavyzdžiui, sukilusios motinos išsikovos, kad išmokos nebūtų mažinamos, o nieko nesakantys pensininkai liks nuskriausti?

"Nebūtinai. Greičiau Vyriausybė testuojasi, kaip į siūlymus reaguos valdančioji koalicija, kuri, mano žiniomis, jau išreiškė savo poziciją, jog mokesčių didinimo ar naujų įvedimo ji nepalaikys", - sakė G. Kadziauskas.

Energija švaistoma tuščiai

Banko "DnB Nord" vyriausiajam analitikui Rimantui Rudzkiui keista, kad apie pensinio amžiaus ilginimą prabilta dabar, kai šalyje klesti nedarbas. Apie tai esą galima kalbėti tuomet, kai trūksta darbo rankų. Abejotinas jam atrodo ir motinystės išmokų mažinimas, kai tokia prasta šalies demografinė padėtis.

R. Rudzkis palaikė šalies prezidentės Dalios Grybauskaitės žodžius, kad dalis nacionalinės energijos švaistoma tuščiai. Todėl esą būtina atlikti viso viešojo sektoriaus inventorizaciją ir, išsiaiškinus, kas dirba neefektyviai, - uždaryti.

Akivaizdu, kad kontroliuojančių institucijų yra per daug, taip pat ir universitetų turime per daug, ir ligoninėse per daug vietos, daugelį kaimo mokyklų reikėtų uždaryti, nes vaikus būtų pigiau vežioti į miesto mokyklas. Reikėtų pasiraityti rankoves ir daryti didžiulę analizę. Tačiau tai yra sunkios užduotys. Daug paprasčiau tiesiog pakelti mokesčius ir nurėžti išmokas Rimantas RUDZKIS, banko "DnB Nord" vyriausiasis analitikas

"Akivaizdu, kad kontroliuojančių institucijų yra per daug, taip pat ir universitetų turime per daug, ir ligoninėse per daug vietos, daugelį kaimo mokyklų reikėtų uždaryti, nes vaikus būtų pigiau vežioti į miesto mokyklas. Reikėtų pasiraityti rankoves ir daryti didžiulę analizę. Tačiau tai yra sunkios užduotys. Daug paprasčiau tiesiog pakelti mokesčius ir nurėžti išmokas", - ironizavo R. Rudzkis.

Pagrindinis dalykas, pasak jo, kurį būtina nedelsiant padaryti - supaprastinti verslo sąlygas, nes tik tuomet galima tikėtis surinkti daugiau mokesčių.

Vyriausybė siūlo

Vyriausybės siūlymu, nuo 2012 m. pensinis amžius laipsniškai būtų ilginamas iki 65 metų, moterims kasmet pridedant 4 mėnesius, o vyrams - 2.

Dėl motinystės atostogų išmokų linkstama prie siūlymo, kad motinos galėtų rinktis - vienerių metų atostogos su 100 proc. buvusio atlyginimo dydžio išmoka arba dvejų metų atostogos. Pastaruoju atveju pirmaisiais metais būtų mokama 70 proc. buvusio atlyginimo dydžio išmoka, o antraisiais - 40 proc. išmoka. Taip pat planuojama, kad motinystės atostogų metu gyventojams būtų leidžiama papildomai užsidirbti.

Užsiminta ir apie tai, kad svarstoma galimybė 0,1 proc. apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą, bei apie būtinybę įvesti turto ir naujus akcizo tipo mokesčius importuojamoms prekėms, pavyzdžiui, - automobiliams.

Premjeras Andrius Kubilius skaičiuoja, kad visos šios priemonės, įgyvendintos per dvejus metus, duotų 1,3-1,5 mlrd. litų efektą.