Ekonomistas: atsiskaitymai grynaisiais galėtų būti panaikinti nuo kelių šimtų litų

Vyriausybės aktyviai judinamas projektas apriboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais neturėtų sukelti jokio socialinio nepasitenkinimo, kadangi kasdieniai žmonių pirkiniai - maisto produktai, vaistai, atsiskaitymai už komunalinius patarnavimus - būtų leidžiami grynaisiais pinigais, tačiau nekasdieniai - nuo kelių šimtų litų ir daugiau - turėtų būti apriboti vien elektroniniais pavedimais, pažymi ekonomistas, socialinių mokslų daktaras prof. Romas Lazutka.

"Taigi nėra jokių argumentų, absoliučiai jokio skirtumo, ar atsiskaitymai galėtų būti vykdomi grynaisiais pinigais, ar kortele. Kad nekiltų nepasitenkinimas, Seimas galėtų nurodyti konkrečias prekių ir paslaugų grupes, už kurias yra privalomi atsiskaitymai elektroniniu būdu. Gyventojams ar verslui galima pradžioje nustatyti tą sumą pakankamai aukštą, o vėliau palaipsniui ją žeminti. Argumentų "prieš" praktiškai nėra, o argumentai "už" - yra labai stiprūs. Tai ir gebėjimas žymiai geriau kontroliuoti šešėlinę ekonomiką, o po to eina ir tie patys saugumo dalykai, kadangi sumažės apiplėšimų lygis", - pirmadienio popietę naujienų agentūrai ELTA sakė R. Lazutka.

Ekonomisto tikinimu, iki šiol pernelyg paplitęs atsiskaitymas grynaisiais pinigais kenkia šalies ekonomikai, kadangi didėja nelegalių atsiskaitymų rizika, o taip pat ir trukdo sklandžiam valstybės institucijų darbui, kadangi tiek Valstybinei mokesčių inspekcijai, tiek Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prireikus patikrinti atliktus mokėjimus yra kur kas sudėtingiau tikrinti grynųjų pinigų operacijas.

"Tai, jokiu būdu, nebus kasdienis maisto pirkimas. Šioje vietoje niekas nesikeičia. O tie pirkiniai, kurie siekia kelis šimtus ar tūkstantį litų ir daugiau, tai juk žmonės tokių pirkinių nedaro kas antrą dieną, ir niekas čia neturėtų pasikeisti. Žinoma, gyventojams reikia ir pereinamojo laikotarpio, švietimo kampanijos, ir su tuo bus puikiai susitvarkyta. Reikia pratintis prie civilizacijos. Tie nepatogumai, kurie būtų sudaryti atliekant bankinius pavedimus, būtų atsverti tų galimybių, kurie leistų kontroliuoti šešėlinę ekonomiką", - teigė R. Lazutka.

Ekonomikos analitiko aiškinimu, šiuo metu Vyriausybės puoselėjami planai įvesti apribojimus tik labai dideles sumas siekiantiems pirkimams turėtų būti peržiūrimi, kadangi apribojimai galėtų būti įteisinti ir atsiskaitymams už kur kas mažesnes sumas, o ypač dėl to, jog legalias pajamas ir banko sąskaitą turinčiam asmeniui tai neturėtų sudaryti visiškai jokių nesklandumų.

"Žmogui, kuris neturi nelegalių pajamų, grynieji pinigai - nereikalingi. Jam nėra jokio poreikio atsiskaityti grynaisiais pinigais. Ar atsiskaitymus vykdo smulkusis ar stambus verslas - taip pat nėra jokio skirtumo. Palyginkite, jeigu stambus ir jis prekiauja maisto produktais, tai juk jis be grynųjų pinigų gali ir neišsiversti, tuo tarpu jeigu smulkusis, bet užsiima prekyba automobiliais... Tai kodėl tas smulkusis verslas negali atsiskaityti sąskaita banke?", - pabrėžė R. Lazutka

Tuo tarpu akivaizdžiai padidėsiančios bankų darbo apkrovos bei išsiplėtęs jų klientūros ratas, eksperto tikinimu, neturėtų atnešti jokių nuostolių patiems gyventojams, tačiau būtina išsireikalauti, kad bankai nepiktnaudžiautų susidariusia padėtimi.

"Bankai šį projektą palaiko, kadangi nori didesnių pinigų pervedimų bei padidėsiančio jų klientų skaičius. Tačiau jeigu bus daugiau klientų ir tos pačios operacijos turėtų atpigti. Bet čia vėl būtų galima derėtis ir žiūrėti, kalbėti su pačiais bankais. Tačiau grįžtu prie tos minties, kad pas mus vis dėlto viskas vis vien vyksta necivilizuotai. Jeigu mes važiuotumėm nuo Vakarų į Rytus, pastebėtumėm, kaip keičiasi situacija. Pavyzdžiui Anglijoje ir Airijoje, kur įprasta eiti į vadinamuosius "pubus", tai žmonės stovi prie bankomatų eilutėse ir laukia, kol galės nusiimti 5-10 svarų, kadangi jie grynųjų nesinešioja", - patikino R. Lazutka.

Apie atsiskaitymų grynaisiais pinigais mažinimą pirmą kartą prabilta sausio pabaigoje, po Premjero Andriaus Kubiliaus, finansų ministrės Ingridos Šimonytės ir "Swedbank" atstovų susitikimo. Tuo metu kalbėta, jog apribojimai galėtų būti taikomi atsiskaitymams grynaisiais pinigais už nekilnojamąjį turtą bei siekiantys apie pusę milijono litų, primena ELTA.