Ekonominių krizių karuselė

Jau greitai bus dveji metai, kai pietinėse Europos valstybėse karštai diskutuojama dėl šalių padėties ir ateities, keičiasi ministrų kabinetai, o gatves šturmuoja pasipiktinusios minios. Karšto kraujo pietiečiai nevengia naudoti smurto bei didelės ekonominės žalos padarančių streikų, kurių metu neretai deginami pastatai, niokojamas turtas. Priežastis - dešimtmečius besitęsusi nevykusi monetarinė politika, po 2007 metų kilusios pasaulinės krizės atvedusi į didžiausią Europos Sąjungos istorijoje skolų krizę.

Nieko keisto, kad ES vėl iš naujo prisimintas JAV didžiosios krizės metais naudotas akronimas P.I.G.S., kuris iš anglų kalbos išvertus reikštų "kiaulės". Tuo pačiu kiekviena raidė reiškia šalies pavadinimą: P - Portugal (Portugalija), I - Italy (Italija), G - Greece (Graikija), S - Spain (Ispanija).

Būtent šis akronimas pateikia dabartines Europos Sąjungos (ES) narių nuotaikas. Didžiausios Europos ekonominės galybės - Vokietija ir Prancūzija - bei Europos centrinis bankas (ECB) ar Tarptautinis valiutos fondas (TVF) turi mokėti už tai, kad pietiečiai, ir ypač graikai, visados atlaidžiau žiūrėjo į darbo bei našumo svarbą.

Kas padaryta?

Portugalija, šalis kuri iš "Pietinio ketverto" laikosi stabiliausiai, iš tiesų yra ties labai rizikingos situacijos slenksčiu. Europoje vis garsiau kalbama, jog po Graikijos ateis Portugalijos eilė. Išdidūs portugalai, pernai spyriojęsi dėl paskolos ėmimo, šiuo metu "stabiliai stovi vietoje", nes ekonomikos skatinimo planai neatnešė lauktų rezultatų.

Atlyginimų bei pensijų karpymas nebuvo sutiktas taip karštai kaip kiti radikalūs sprendimai Graikijoje ar Italijoje, o 2011 m. vasarą išrinkta valdžia nesusilaukia didesnių priekaištų. Deja, pranašaujama, jog jei portugalams nepavyks išjudinti ekonomikos, stovėjimas vietoj virs grimzdimu žemyn.

Italija, dažnai vadinama šalimi, "kuriai negalima bankrutuoti", savo krizę pasitiko panašiomis sąlygomis, kaip ir Lietuva - sprogusiu nekilnojamo turto burbulu bei dideliu skaičiumi bankrutavusių statybos įmonių. Italija pagal ekonomikos dydį ES dalinasi 2-4 vietas su Prancūzija bei Didžiąja Britanija. Italijos bankrotas būtų sukėlęs keleriopai didesnę žalą nei Graikijos.

Po dviprasmiškos Silvio Berlusconio politikos, kuri tęsėsi bemaž 14 metų, naujasis šalies premjeras lyginamas su legendine Margaret Tečer. "Geležinis Montis" šalį mėgina pastatyti ant kojų karpydamas išlaidas, didindamas mokesčius bei vykdamas pensijų reformą. Ar pavyks "Geležiniam Mončiui" sumažinti 1,9 trilijono eurų skolą - laiko klausimas. Griežtos taupymo programos, skola iš TVF bei šalies vyriausybės leidžiamos obligacijos - galimi krizės sprendimo būdai. Tačiau šalyje vis dažniau vyksta įvairių sektorių darbuotojų streikai.

Italai, kaip ir graikai, nenori pripažinti, jog keletą dešimtmečių gyveno akivaizdžiai per gerai.

Graikija skolų krizę išgyvena neramiausiai. Vasario 12 d. kilęs streikas niokojo ne tik bendrąją infrastruktūrą, bet ir tūkstantmečių paveldą saugojusius muziejus. Graikijos žvilgsnis dabar metamas į 130 mlrd. eurų finansinę pagalbą iš vadinamosios "Troikos" - ES, TVF bei ECB. Po jos sektų 100 mlrd. skolos privatiems bankams nurašymas.

"Troika" nuolatos spaudžia graikus daryti radikalius pakeitimus socialinės politikos srityje - šie jau įsipareigojo 2013 m. padidinti mokesčius, kurie kasmet padės į biudžetą surinkti 3,38 mlrd. eurų daugiau. Pirmasis toks radikalus sprendimas, priimtas 2011 m. paskutiniame ketvirtyje jau žada 2,32 mlrd. eurų didesnį biudžetą.

Ispanija, kurios pečius nuo 2010 m. slegia 820 mlrd. skola, iš šio pietinio ketverto išsiskiria greita reakcija į susiklosčiusią padėtį. Pagrindinė priežastis, kodėl Ispanija įtraukiama į rizikingųjų sąrašą - kritinis jos biudžeto deficitas. Viena pirmųjų pastebėjusi savo klaidas, Ispanijos vyriausybė pasielgė drąsiai. Po buvusio premjero José Luis Rodríguez Zapatero vengimo pripažinti akivaizdžius ekonomikos augimo lėtėjimo požymius, Madridas sutiko karpyti išlaidas idant biudžeto deficitas mažėtų.

Padariusi atitinkamas išvadas Ispanija nuo 2010-ųjų kasmet pasiekė subalansuotą biudžeto deficito mažėjimą. Be to, buvo padarytos tam tikros pataisos Ispanijos Konstitucijoje, užtikrinančios, kad ateityje biudžeto deficitas vėl neaugtų. Išrinkta nauja konservatyvi vyriausybė bei naujasis premjeras Mariano Rajoy tikisi 4,4 proc. sieksiančio 2012 metų biudžeto deficito bei 3 proc. deficito 2013 m.

Akcentuojama fiskalinė drausmė

ES lyderiai stengiasi sukurti "ugniasienę" panašiems nutikimams. Pirmas realus žingsnis - praėjusį spalį padėti pamatai Europos finansinio stabilumo fondui, kuris saugotų apie trilijoną eurų panašioms krizėms.

Savo rekomendacijas pateikė ir didžiąsias ES institucijas konsultuojantis Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas. Siūloma pakeisti šiuo metu galiojančią ES šalių bendro koordinavimo metodą, kuri tarp valstybių leidžia derinti tik tam tikrus ekonominius klausimus. Komiteto pasiūlymas - tikra bendra ekonominė šalių ir visos sąjungos politika, kurią reikėtų įvesti žingsnis po žingsnio, pradedant nuo bendro biudžetų politikos koordinavimo.

Be to, pabrėžiama didžiulė fiskalinės drausmės svarba. Fiskalinė drausmė yra vienas iš pagrindinių makroekonominio stabilumo elementų, ypač tokioje pinigų sąjungoje kaip euro zona, kurią sudaro suverenios valstybės, atsakančios už savo fiskalinę politiką.
Siekiant užtikrinti patikimą fiskalinę politiką ir sumažinti pavojų kainų stabilumui, buvo sukurti tam tikri mechanizmai ir priemonės. Šios priemonės įtvirtintos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 121, 123, 124, 125 ir 126 straipsniuose, apima Stabilumo ir augimo paktą, perviršinio deficito procedūrą, piniginio finansavimo draudimą, draudimą privilegijuota tvarka naudotis finansų įstaigomis ir nuostatą dėl įsipareigojimų teikti finansinę paramą neprisiėmimo.

Pasaulinė ekonominė krizė parodė atskirų ES šalių bėdas bei bendros ES ekonominės politikos nesuderinamumą ir, liaudiškai tariant, šiek tiek įkrėtė ES viršūnėms smegenų bei privertė peržvelgti bendrą ekonominę politiką.