Ekonominė situacija Klaipėdoje: trūksta bendros strategijos

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų Finansų komiteto nariai praeitą savaitę buvo susirinkę aptarti ekonominės situacijos Klaipėdos mieste.

Pasak E. Kiudulo, Kinijos valstybės valdomą transporto ir logistikos, nekilnojamojo turto bei finansų kompaniją "China Merchants Group" pirmiausia domina Klaipėdos valstybinis jūrų uostas ir tik paskui Laisvoji ekonominė zona (LEZ). Jo manymu, nepasinaudoti kinų kompanijos, turinčios milžinišką pramonės potencialą, galimybėmis būtų neleistina. Anot jo, tokie investuotojai nesimėto. Tuo, kad kinai eis į Europą, atrodo, jau niekas neabejoja. Jis neneigia, kad jų atėjimas į Lietuvą, į Klaipėdos uostą turėtų neigiamos įtakos smulkiajam verslui.

Anot E. Kiudulo, verslo Lietuvoje žiauriai trūksta, labai mažai įmonių. Klaipėdos mieste pasigendama smulkiojo verslo paslaugų. Verslui skatinti uostamiestyje kol kas beveik visai neskiriama pinigų. Jis mano, kad priešingas virsmas anksčiau ar vėliau turės įvykti.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto pirmininkas Simonas Gentvilas informavo, kad savivalda ketina dirbti kartu su ekonominiu sektoriumi. Anot jo, šiuo metu miestas labai daug lėšų skiria socialiniams dalykams, nors reikėtų teikti pagalbą užsidirbti, o ne šelpti skurstančius. Pasak jo, pramonės sektorius ir Klaipėdos universitetas dirba atskirai. Uostamiesčiui reikia stipraus mokslo instituto, aukštos kvalifikacijos darbuotojų, kad ekonominės plėtros mechanizmas pradėtų veikti. Paraleliai turi keistis ir universitetas.

Dar viena miesto bėda - stambių įmonių centriniai biurai iškeliami į Vilnių. Klaipėdoje mažėja mokesčių mokėtojų, per pastaruosius metus gyventojų sumažėjo apie 50 tūkst.

S. Gentvilo manymu, investicijos į užmiestį yra žalingos, nes miestas nebus pajėgus sukurti ten visą būtiną infrastruktūrą, kad žmonės turėtų geras gyvenimo sąlygas.

E. Kiudulo manymu, Klaipėdos urbanistika labai atsilieka. Tuo jis įsitikino kalbėdamas su specialistais apie tai, kaip LEZ su visomis jos gamyklomis reikėtų įkomponuoti į miestą. Anot jo, Klaipėda nėra uostamiestis, o uostas ir miestas. Kol kas uostas kalba apie savo planus, universitetas - apie savo ir t. t., nėra to bendrumo, kad mes visi gyvename Klaipėdoje. Jis teigiamai vertina tai, kad tokie verslo partneriai kaip Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, LEZ, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai pradėjo rūpintis uostamiesčio ekonomikos plėtros strategijos kūrimu.

Pasak E. Kiudulo, vadinamosios plyno lauko investicijos pasaulyje mažėja. LEZ svarsto galimybę kitais metais statyti pastatą pramonės įmonei. Pastaruoju metu atsiranda vis daugiau norinčiųjų nuomoti patalpas, o ne tuščią sklypą, tad ir LEZ turės pradėti investuoti į nekilnojamąjį turtą. Per kelerius metus reikės pastatyti 30 tūkst. kv. m ploto patalpų.