Ekonomiką pažadins Rytai

Lietuvos ekonomika atsigautų palengvinus sąlygas verslui ir šoktelėjus eksportui, tačiau tai tikriausiai įvyks ne anksčiau nei 2011 metais.

"Artimiausios - 2009-2010, o gal ir 2011 metų - perspektyvos tikrai prastos, o ilgalaikės priklausys nuo to, ko iš krizės pasimokysime", - konferencijoje "Europa - atvira erdvė
verslo pradžiai ir plėtrai" sakė banko "DnB NORD" vyriausiasis analitikas profesorius Rimantas Rudzkis.

Dviženkliai nuopuoliai

Anot jo, šiemet mūsų šalyje prognozuojamas jau maždaug 12 proc. ekonomikos nuosmukis. Labai sparčiai auga bedarbių skaičius - kovo mėnesį nedarbas buvo per 13 proc., o balandį jau turėjo būti 14-15 proc. Nedarbas šiuo metu yra didesnis nei šaliai stojant į ES.

"Net patrauklios gamybai šalys, tokios kaip Suomija ar Danija, recesijos neišvengs. Tik Lenkijoje yra šiek tiek kitaip - ten mažesnis įsiskolinimo lygis, daugiau užsienio investicijų, be to, nesutapo verslo ciklai", - sakė R. Rudzkis.

Lietuvai kiša koją ir tai, kad gana menka dalis - vos 6,5 proc. BVP iš visų 25 proc., skiriamų investicijoms - investuojama į naujas technologijas. Šioje srityje mus lenkia net latviai. Didžiausia investicijų dalis mūsų šalyje teko nekilnojamajam turtui.

Pernai daugiausia paskolų sukosi apie nekilnojamąjį turtą ir spekuliacijas juo, o, pavyzdžiui, 2004-aisiais daugiausia jų buvo imama apdirbamajai pramonei, kuri yra didžiausia eksportuotoja. Ypač apmaudu, anot R. Rudzkio, kad nusprendusios užsiimti nekilnojamuoju turtu gamybą metė kai kurios įmonės, pavyzdžiui, "Vilniaus Vingis".

Visos trys Baltijos šalys paskutiniu metu daugiau importavo nei eksportavo, o tai sudarė prielaidas atsirasti einamosios sąskaitos deficitui. Jis buvo dengiamas užsienio paskolomis.

Viltis - Rusija

Nepadeda Lietuvai ir tai, kad senka užsienio investicijų srautas.

"Tiesioginės užsienio investicijos atneša ne tik pinigus, bet ir žinias, ryšius su pasaulio ekonomika, žinomus prekės ženklus, kurių mums trūksta. Dažnai rimtesnės užsienio kompanijos su lietuviškosiomis nenori derėtis dėl mūsų pernelyg mažo masto", - sakė analitikas.

Beje, jo teigimu, viena iš priežasčių, kodėl Lietuva nėra patraukli užsienio investuotojams - mokesčių politika.

"Labai blogai tai, kad pelno mokestis buvo pakeltas nuo 15 iki 20 proc. Investuotojas žiūri ne tiek į skaičių, kiek į pačią kryptį: "Aha, šita šalis mokesčius didina." Ir geriau pasirinks Latviją", - sakė R. Rudzkis.

Norint gaivinti ekonomiką, anot R. Rudzkio, reikėtų nustatyti, kas blokuoja verslą, ir šiuos "blokus" pašalinti.

"Dabar propaguojama renovacija - gerai, bet tikėtis, kad ji ištrauks visą ekonomiką, neverta", - sakė jis.

Be to, šalies ūkiui reikalingos ir finansinės injekcijos. Dabar jos esančios per mažos.

"Jei nesustabdysime ūkio kritimo, sukelsime naują emigracijos bangą, o tada pasekmės bus ilgalaikės ir skaudžios", - akcentavo R. Rudzkis.

Atsigavimas, anot jo, sietinas su sugebėjimu išnaudoti augančios NVS šalių rinkos pranašumus, nes ši rinka atsigaus anksčiau nei ES. Šiuo metu naftos kaina jau kyla ir, jeigu išsipildys prognozės, kad rudenį ji pabrangs ženkliau, Rusijos rinka atsigaus, o Lietuvai atsiras daugiau eksporto galimybių.

"Smuks eksportas į ES, beje, jau praėjusių metų paskutinį ketvirtį sumažėjęs 13 proc., o kils į Rusiją. Bus atvirkščiai nei 2000-aisiais. O kai atsigaus eksportas, po kurio laiko pakils ir mūsų ekonomika", - sakė R. Rudzkis.

ES šalys - už savus

Ne tik pranašumus, bet ir ES trūkumus pastebi ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentė Edita Maslauskaitė.

"Sunkmečio akivaizdoje stiprėja ES šalių protekcionistinė politika. Atskirose šalyse ji gali būti griežtesnė nei ES. Kitų šalių gamintojams galima taikyti diskriminacinius apribojimus. Pavyzdžiui, kad ir laisvą paslaugų judėjimą garantuojantys principai gali būti netaikomi, jeigu tokie yra visuomenės interesai", - sakė E. Maslauskaitė.

Nors, jos teigimu, šiuo metu tai ir nėra itin aktualu, tačiau pabrėžtina, jog kai kuriose ES šalyse, pavyzdžiui, Austrijoje ar Vokietijoje, vis dar yra išlikę ir darbo jėgos judėjimo apribojimai. Šie apribojimai vėl taps aktualūs atsigaunant ekonomikai, kai turėtų padaugėti migruojančiųjų dėl darbo.

Beje, E. Maslauskaitė atkreipia dėmesį ir į neigiamą ES paramos pusę. "Dažnai teigiama, kad ES parama yra palankus veiksnys, tačiau reikia įvertinti ir neigiamas jos pasekmes: auganti infliacija, žemės ūkio sektoriaus slopinimas, motyvacijos iškraipymas ir pan." - sakė ji.

Vis dėlto, anot E. Maslauskaitės, vieninga ES rinka yra perspektyvi galimybė, net ir smulkiajam verslui, tačiau pradedant pirmiausia reikėtų įvertinti galimas kliūtis ir papildomus reguliavimo kaštus įvairiose ES šalyse, taip pat - verslo kainą Lietuvoje, t. y. biurokratinę, mokesčių, reguliavimo naštą.

Penktadalis - valdžios kaltė

Kalbėdami apie verslo aplinką Lietuvoje bei ekonomikos gaivinimą ekspertai nevengė mesti ir daugiau akmenų į mūsų šalies valdžios daržą.

Pasak E. Maslauskaitės, remiantis Pasaulio banko palankumo verslumui tyrimu, Lietuva yra 28 vietoje ir aplenkia apie 80 proc. kitų pasaulio valstybių. Šis rezultatas yra neblogas, tačiau nerimą kelia tai, kad palyginti su ankstesniųjų metų tyrimu, sąlygos verslui Lietuvoje ne gerėjo, o kai kuriose srityse net blogėjo.

"Lietuvos darbo santykių reguliavimas pasaulyje laikomas griežtu, nelanksčiu ir sudėtingu. Šiems laikams netinkamas ir darbo laiko reglamentavimas", - sakė ji.

Anot tyrimo, pačios blogiausios sritys Lietuvoje - verslo pradėjimas ir statybos leidimų išdavimas. Tokį šių rodiklių vertinimą nulemia didėjanti biurokratinė našta. Iškalbinga jau vien tai, kad norint pradėti verslą mūsų šalyje gali prireikti maždaug 330 leidimų ir licencijų.

"Reikia paprastinti mokesčių mokėjimo procedūras, mažinti mokesčius, paprastinti ir piginti verslo nutraukimą", - siūlė E. Maslauskaitė.

Beje, anot jos, net apie penktadalį viso ekonomikos susitraukimo mūsų šalyje vyksta dėl vidinių priežasčių, t. y. valdžios veiksmų.

"Šie metai bus šešėlinės ekonomikos augimo metai, - pabrėžia ji. - Net 40 proc. verslo šiemet vykdys bent dalelę "juodos" veiklos. Kas ketvirtas litas bus uždirbtas "šešėlyje". To nebuvo nuo pat 1998-ųjų. Verslas gelbėsis "šešėliu", o kaip gelbėsis valdžia?"

Giedrė NORVILAITĖ