Ekonomiką iš dugno trauks skolose skęstantys žmonės

Ekonomiką iš dugno trauks skolose skęstantys žmonės

Lietuvos piliečių skolos greitųjų kreditų įmonėms artėja prie 0,5 milijardo litų. Mikliai prasiskolinusių piliečių šiemet padaugėjo net keletą kartų. Baisiausia, kad žmonės vienai skolai grąžinti skolinasi iš kitos greitųjų kreditų įmonės. Kokią Lietuvos ekonomiką kurs grimztantys žmonės?

- Sparčiai daugėja žmonių, patekusių į greitųjų kreditų spąstus. Ką nuveikė Parlamentas, kad žmonės neįkliūtų? - “Respublika” klausė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko Dainiaus BUDRIO.

- Praėjusiais metais buvo surengtas išvažiuojamasis komiteto posėdis Lietuvos banke (LB), ši problema buvo iškelta. Mes paprašėme, kad LB imtųsi visų įmanomų priemonių ir pristabdytų greitųjų kreditų išdavimą, nes šiuo metu jis nėra kontroliuojamas. Bankų asociacijos atstovas gerbiamas Stasys Kropas paaiškino, kad tai yra problema. Tada mes kreipėmės į LB, gavome vandens pavidalo raštą, jie nieko mums neatsakė ir neįvardijo, kokių priemonių imsis.

- Jūs išrinktas Lietuvos žmonių. Gal jaučiate pareigą ginti juos nuo įmonių, imančių net tūkstančius procentų metų palūkanas?

- Sutikite, kad dalis tuos kreditus ėmusių žmonių neskaičiavo savo galimybių juos grąžinti. O turėtų įvertinti savo galimybes. Nežinau, kas galėtų kontroliuoti būtent informacijos skleidimą, skalambijimą per visur, kad tu gali per akimirką tapti turtingas. Ir vakarėlyje jaunas vaikinas, turintis, tarkime, pusės metų darbo stažą, norėdamas pasipuikuoti prieš merginą pasiima kelis šimtus litų ir po to nebeišgali jų atiduoti. Palūkanos žvėriškos. Čia vėlgi mūsų mentaliteto, išaiškinimo problema. Iš tikrųjų norėčiau dar kartą akcentuoti LB, kaip institucijos, atsakingos už šių kreditų išdavimo institucijas, veiklą.

- Bet Lietuvos bankas sako, kad Civilinis kodeksas leidžia vykdyti tokią veiklą ne tik kredito institucijoms.

- Mes jau ne kartą kalbėjome, kad reikia staigiai priimti tam tik-rus įstatymų projektus, kurie neleistų taip plėšikiškai veikti. Prieš metus buvo kalbėta.

- O kas turi parengti tuos įstatymų projektus?

- Manyčiau, kad turėtų būti sudaryta darbo grupė tiek iš Ūkio ministerijos, tiek iš LB atstovų. Be jokios abejonės, ir mūsų komitetas turėtų įsikišti, aišku, Biudžeto ir finansų komiteto nariai taip pat galėtų. Apie tai aš garsiai bandžiau sakyti, tačiau buvau neišgirstas.

- Bet jūs, kaip įstatymo leidėjai, gavę vandeningą Lietuvos banko atsakymą, turėtumėte kaip nors reaguoti.

- Mes darėme žingsnius, raštai nusiųsti į Vyriausybę, mes kreipėmės į Ūkio ministeriją ir prašėme paaiškinimų, komitete tas klausimas buvo svarstytas... Šiuo metu laukiame nesulaukiame, kada Vyriausybė duos mums tą atsakymą. Štai kokia yra eiga.

- O kas turėtų įvykti, kad pagaliau žmonės būtų ginami?

- Aš labai apsidžiaugčiau, jei Vyriausybė kuo skubiau priimtų tam tikrus sprendimus ir mes komitete galėtume priimti šitą sprendimą. Kaip sakoma, kamuoliukas permestas į jų pusę ir mes laukiame. Nežinau, kodėl jie delsia. Jums reikėtų paklausti ūkio ministro ar premjero, kodėl, tarkime, tas klausimas nėra skubinamas.

- Ar atsakomybe dėl to, kad neįvertino kredito rizikos, politikai neturėtų pasidalinti su aukomis - tais neįvertinusiais? Juk nukenčia žmonės, kurie nemoka elgtis su kredito institucijomis, su pinigais, neturi išsilavinimo.

- Tą ir parodė mūsų krizė. Be jokios abejonės, aš tą suprantu. Valdžia turi stengtis įvairiomis priemonėmis stabdyti šitų, sakykime, lengvų kreditų išdavimą. Man apmaudu, kad žmonės bankų sistemos nelabai supranta. Nenorėkime, kad penkerių metų vaikas pradėtų kelti 20 ar 30 kilogramų štangą. Reikia pereinamojo laikotarpio. Manau, kad atsižvelgdami į tai, kiek pastaruoju metu buvo eskaluojami santykiai su bankais ir jų sugebėjimai grąžinti kreditus, žmonės turėjo pasimokyti ir tikrai stengtis įvertinti, ar jiems reikia greitojo kredito.

- Jūs nematote problemos, kad žmonės neturi darbo, neturi iš ko gyventi ir dėl to priversti skolintis, o paskui vienus kreditus dengti kitais?

- Girdėjau apie šią problemą. Man labai keista, kad finansinė institucija išduoda kreditus, jeigu puikiai žino, kad žmogus nebeišgali grąžinti kredito. Reikia žiūrėti, kodėl taip yra. Mes dažnai bandome ieškoti sliekų ten, kur jų nėra. Iš tikrųjų kartais reikia pažiūrėti į save. Aš suprantu, kad valdžia neturi kištis, valdžia turi padėti žmonėms, kad jie suprastų, kas ir dėl ko.

- Bet ji turi ir apginti žmogų, jeigu jis paliekamas be darbo, neturi nei pats ko pavalgyti, nei kuo vaikus pamaitinti.

- Dėl darbo - tai kita problema.

- Bet neturėdamas darbo jis ir eina kredito.

- O kodėl neina, tarkim, į darbo biržą ieškotis ar panašiai?

- Todėl, kad darbo biržoje jis darbo neras.

- Darbo birža teikia bent jau šiokias tokias socialines garantijas. Mes negalime teigti, kad Vyriausybė kažko nedaro. O jei kalbame apie įstatymus, kurie galėtų reglamentuoti greitųjų kreditų išdavimą, tai iš tikrųjų Vyriausybė galėtų paskubėti ir rudens pirmomis savaitėmis svarstyti įstatymo projektą.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder