Ekologinės bombos virsta energijos šaltiniais

Išoriškai buvęs Kalotės sąvartynas šiltuoju metų laiku dabar panašus į "taikų" žalią kalną, tačiau jo viduje vyksta intensyvūs puvimo procesai, o į aplinką kasdien veržiasi didžiuliai kiekiai pavojingų dujų.

Atliekų laidojimas sąvartyne - blogis

Mokslininkai yra apskaičiavę, kad iš tonos atliekų per metus išsiskiria 12-18 kub. m dujų. Per visą atliekų irimo procesą iš šio kiekio buitinių atliekų susidaro apie 200 kub. m biodujų, šis procesas tęsiasi nuo 10 iki 100 metų.

Sąvartynų dujos pagal Pasaulio sveikatos organizacijos 1985 metų direktyvą priskiriamos didžiausio pavojingumo (toksiškumo) klasės medžiagoms. Skaidantis atliekoms susidaro metano dujos, anglies dvideginis, azotas, dujinis amoniakas, sieros vandenilis ir kiti junginiai. Migruodamos sąvartyno aplinkoje dujos gali kauptis uždarose patalpose, esančiose 300-350 m atstumu. O jei jos kaupiasi po rekultivuota sąvartyno danga, gali sudaryti sprogstamus mišinius. Sprogimo grėsmė kyla, kada biodujų koncentracija ore pasiekia 10-15 proc.

Be to, reaguodamos su deguonimi tokios dujos virsta toksiškais junginiais - formaldehidu, acetaldehidu, kurie gali apnuodyti dirvožemį, augalus, gyvūniją, žmones. O pagrindiniai sąvartyno biodujų komponentai - anglies dvideginis ir metanas - sukelia globalinį šiltnamio efektą.

Todėl atliekų tvarkymo ekspertai akcentuoja, kad atliekų kaupimas sąvartynuose nėra pažangus jų tvarkymo būdas.

"Europos Sąjunga įpareigojo Lietuvą rūšiuoti atliekas arba jas deginti išgaunant energiją", - aiškina UAB "COWI Lietuva" vandentvarkos ir atliekų projektų skyriaus vadovas Sigitas Rinkevičius.

Pasak jo, ES direktyvų nevykdymas gali virsti baudomis Lietuvos mokesčių mokėtojams. O nuo 2013 m. už neapdorotų komunalinių atliekų šalinimą sąvartynuose bus nustatytas atskiras valstybinis mokestis, dėl to gyventojų ir kitų komunalinių atliekų turėtojų mokesčiai ženkliai kils tose savivaldybėse, kurios iki 2013-ųjų neįsidiegs modernių atliekų rūšiavimo arba deginimo įrenginių.

Elektra iš sąvartyno

Visgi rekultivuoti sąvartynai gali būti ne tik grėsmingi, bet ir naudingi. Prieš keletą savaičių netoli Vilniaus, Kariotiškių sąvartyne, atidaryta pirmoji jėgainė Lietuvoje, iš sąvartyno išskiriamų dujų gaminanti elektros energiją. Tokia pat, tik triskart galingesnė jėgainė šią savaitę pradės gaminti elektrą ir šalia Klaipėdos - rekultivuotame Kalotės sąvartyne.

Projektą vykdančios Didžiosios Britanijos įmonių grupės "ENER-G" atstovas Baltijos šalyse Irmantas Šidlauskas sakė, kad pasaulyje sąvartyno dujų deginimas gaminant elektros energiją - jokia naujiena. "ENERG-G" vysto apie 200 analogiškų projektų nuo Norvegijos iki Pietų Afrikos Respublikos, o Lietuvoje iš dujų elektrą gaminančius generatorius greitu laiku įrengs ir Alytuje.

"Tai ne tik komercinis, bet ir aplinkosauginis projektas. Vienu metu bus mažinama oro tarša, šiltnamio efektas, gaminama atsinaujinanti energija. Dar mokėsim pajamas Klaipėdos apskrities savivaldybių valdomai bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui", - aiškino I. Šidlauskas.

Į Kalotės sąvartyno dujų jėgainės projektą investuota apie 9 mln. litų.

"Estetikos prasme mes neteršiame gamtovaizdžio. Žodis "jėgainė" tik skamba grėsmingai. Realiai tai yra keli maži namukai kalno papėdėje", - teigė pokalbininkas.

Puvimo ir dujų išgavimo procesų dėka dabar 30 m virš jūros lygio iškilęs sąvartynas ims mažėti. Skaičiuojama, kad 15 metų jis sumenks maždaug trečdaliu. Tokiam laikotarpiui turėtų užtekti dujų.

"Sutartis dėl sąvartyno nuomos su Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centru pasirašyta būtent 15 metų. Kai nebebus įmanoma dujų išgauti tiek, kad apsimokės iš jų gaminti elektros energiją, pasitraukdami daugiau nei pusę įrenginių perduosime centrui", - sakė I. Šidlauskas.

Įranga bus reikalinga tam, kad dujos ir vėliau būtų surenkamos ir saugiai deginamos uždaru fakelu.

Iš dujų išgaunamą elektrą bendrovė "ENERG-G" parduos į VST tinklą po 30 ct už kilovatvalandę. Kalotėje pastatyti du generatoriai, kurių bendra galia 1,6 megavato per valandą.

Dujos bus deginamos ne visur

Pasak mokslininkų, kad biodujų rinkimas ir energijos gamyba ekonomiškai apsimokėtų, atliekų sąvartyne turi būti sukaupta ne mažiau kaip 2 mln. tonų, o kaupo aukštis turi būti ne žemesnis kaip 10 metrų.

"Po rekultivacijos likusiuose mažuosiuose apskrities sąvartynuose dujos pramoniniam panaudojimui nebus renkamos. Juose tik įrengiami šulinėliai, per kuriuos dujos pasišalins į atmosferą. Rekultivuotuose sąvartynuose bus atliekamas dujų monitoringas. Jeigu dujų koncentracija viršys leistinas normas, tuomet bus ieškoma sprendimo, kaip jas deginti arba surinkti", - sakė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) direktoriaus pavaduotojas statybai ir eksploatacijai Rimantas Gedrimas.

Dujų naudojimas energetikos tikslams ateityje numatomas ir dabartiniame Dumpių regioniniame sąvartyne.

Visgi aplinkosaugos specialistai teigia, kad sąvartyno dujų deginimas yra naudingesnis aplinkai, nei nekontroliuojamas išsiskyrimas į atmosferą. Pasyviai sudeginant biodujas neigiamas poveikis aplinkai sumažinamas apie 20 kartų, nes degimo metu susidarančio anglies dvideginio įtaka šiltnamio efektui 21 kartą mažesnė už metano dujų.

Sąvartynų energija mažins mokesčius

KRATC atiteks procentas lėšų, gautų už parduotą elektros energiją - per metus iš dujų deginimo ir elektros gamybos galima tikėtis gauti iki 400 tūkst. litų pajamų. Šios lėšos būtų skiriamos atliekų tvarkymo sistemos tobulinimui, priežiūrai ir leistų nedidinti rinkliavos mokesčių gyventojams.

KRATC taip pat yra atlikusi studiją, kurioje išnagrinėtos galimybės prie Kalotės ir Dumpių sąvartynų statyti vėjo jėgaines. Sąvartynams dar ilgai bus taikomos gana didelės sanitarinės apsaugos zonos, tad jokių kliūčių įrengti vėjo jėgaines neturėtų būti.

Ateityje neatmetama galimybė įrengti ir saulės baterijas. Visos iš tokios veiklos gautos pajamos gerokai sumažintų senų sąvartynų priežiūros išlaidas - nepaisant to, kad sąvartynai sutvarkomi, nuolat reikia atlikti jų vandens tyrimus ir kitus panašius darbus.