Duonos kainos kyla į viršų

Duona brangsta

VAASAN grupei, kuri yra Suomijos ir Baltijos šalių kepimo įmonių lyderė, priklausančios bendrovės „Vilniaus duona“ rinkodaros vadovas Edvinas Ambrukaitis teigia, kad nuo šiandien (sausio 11 dienos) kompanija keičia oficialųjį kainoraštį ir brangina produkciją vidutiniškai 6 proc. „Tai nereiškia, kad produkcija jau nuo šiandien tiek pabrangs ir parduotuvių lentynose. Mažmeninei kainodarai įtakos mes nedarome, prekybininkai patys spręs, kokia duonos kaina bus lentynose“, - teigia E.Ambrukaitis.

Gamintojai deklaruoja produkciją branginantys dėl kylančių žaliavų, energetikos kainų. „Dalį nuostolių prisiėmėme patys, nes žaliavos pabrango jau nuo rugpjūčio. Norėjome, kad žmonės šventes sutiktų geros nuotaikos, negalvodami apie brangimą, todėl oficialusis kainoraštis keičiamas tik dabar“, - tvirtina E.Ambrukaitis.

Tarptautinės kompanijos atstovas teigia, kad duonos kaina mūsų šalyje yra adaptuota pagal gyventojų finansines galimybes. Parduotuvėse galima rasti 500-700 gramų duonos kepaliuką už 1,20 lito arba rinktis 300 g duonos, už kurią reikės mokėti 3 litus.

Vienos didžiausių Šiaurės Lietuvos kepyklos „Biržų duona“ komercijos direktorius Andrius Kurganovas „Respublikai“ teigė, kad dėl pernai pabrangusių miltų jų kepamos duonos kaina keisis nežymiai. „Kai kuriuos klientus jau informavome apie produkcijos brangimą keliais centais. Mūsų duonos kaina daugiausia priklauso nuo žaliavų. Ruginiai miltai pernai brango nedaug, o kvietiniai - iki 20 proc.“, - sako „Biržų duonos“ atstovas.

Nenori prarasti vartotojų

Mažesnės kepyklos atsargesnės. Kauno, Vilniaus, Alytaus, Druskininkų bei Ukmergės gyventojams duoną kepanti „Garliavos duona“ plečiasi, baigia pastatyti naują kepyklą, tačiau savo plėtros išlaidų nežada susigrąžinti brangindama duoną“. Duonos kainos nekėlėme jau trejus metus ir nesiruošiame to dabar daryti, norime išlaikyti savo produkcijos vartotoją“, - teigia „Garliavos duonos“ direktorius Andrius Raila.

Dvidešimties pavadinimų duoną kepančios „Garliavos duonos“ direktorius džiaugiasi, kad vartotojai yra ištikimi natūraliai lietuviškai duonai, kuri su natūraliais raugais rauginama ir brandinama pusantros paros. Žmonės ieško sveikesnės duonos, nori, kad ji būtų bemielė, be priedų. Pirkėjams reikia ne bet kokios, o skanios duonos. Konkurencija tarp kepėjų yra didžiulė.

Suvartojimas mažėja

Duonos rinka traukiasi. „Palyginti su 2011 metais, duonos suvartojimas sumažėjo 3 proc.“, - teigia „Vilniaus duonos“ rinkodaros vadovas E.Ambrukaitis. Mažėjimo priežastys įvairios - mažėja duonos valgytojų dėl emigracijos, prastėjančios demografinės situacijos. Neatmetama, kad dalis gyventojų duoną perka turgavietėse, iš mažųjų kepyklėlių ar patys išsikepa namuose. Keičiasi ir mitybos įpročiai.

„Biržų duonos“ komercijos direktorius A.Kurganovas teigia, kad ruginę duoną žmonės keičia kitais produktais - jos vietą užima skrebučiai, lazdelės, džiūvėsėliai. Todėl juodos duonos suvartojimas mažėja jau kelerius metus.

„Biržų duona“ kepa natūralią duoną, į kurią nededama jokių konservantų ar priedų. Tokią duoną galima išlaikyti ilgai, jos skonis dėl to nė kiek neblogėja. Žmonės parduotuvėse tokios duonos ir ieško. „Biržų duonos“ asortimente - net 40 pavadinimų gaminiai. Biržų krašto kepėjai stengiasi pasiūlyti ir naujesnių produktų, kad žmonės išbandytų ir galbūt pasirinktų naujas rūšis kasdieniam vartojimui. „Biržų duonos“ produkcijos galima rasti visoje Lietuvoje: ir didžiuosiuose prekybos centruose, ir mažose kaimų bei miestelių krautuvėlėse“, - džiaugiasi sėkminga plėtra kepyklos komercijos direktorius.

Gardžiausia savo krašto duona

Prekybos tinklo „Maxima Lt“ duomenimis, pirkėjų skoniai regionuose skiriasi. Šiaurės Lietuvoje daugiau nuperkama juodos duonos, o Vakarų Lietuvoje populiaresnė šviesi. Pirkėjai labiausiai vertina savo krašto duoną. „Dėl šio klientų lūkesčio bendradarbiaujame net su 50 įvairių duonos tiekėjų, kad skirtinguose regionuose gyvenantys lietuviai rastų vietinių kepėjų šviežiai iškeptos duonos“, - teigia „Maximos“ atstovė ryšiams su visuomene Olga Malaškevičienė. Dauguma pirkėjų dėl nuolaidų neatsisako pamėgtos duonos, jos neiškeičia į kitą, kuriai tą dieną taikoma nuolaida.

„Maximos“ atstovė akcentuoja, kad per pastaruosius dvejus metus duonos pardavimas išliko stabilus, daug nekito ir duonos kaina. Pigesnės duonos pardavimo pokyčių taip pat neužfiksuota.

Tačiau per pastaruosius metus išlavėjo pirkėjų skonis, žmonės lentynose ieško geros kokybės duonos už gerą kainą. Dabar dvigubai daugiau nei prieš porą metų perkama juodos duonos su įvairiais priedais - grūdais, riešutais, vaisiais ir morkomis. Trečdaliu daugiau nuperkama ir saldžių duonos gaminių - ragaišių, pynių, bandelių. Savo vartotojus jau turi itališkoji čiabata, prancūziškasis batonas ir kita pagal kitų šalių tradicijas kepama duona.

Duona kepama 14 „Maximos“ kepyklų, kasdien iš jų išvežama 120 pavadinimų duonos gaminių.

Emigrantai ilgisi ir duonos

Statistikos departamento duomenimis, lietuviškos duonos ir kitų miltinių kepinių eksportas auga. Pernai jis padidėjo daugiau kaip trečdaliu. Daugiausia duonos gaminių išvežama į šalis kaimynes Latviją, Estiją, Vokietiją ir ten, kur yra emigrantų, - Didžiąją Britaniją, Airiją, JAV.

„Vilniaus duonos“ rinkodaros vadovas E.Ambrukaitis džiaugiasi, kad pastaraisiais metais jų produkcijos eksportas yra padvigubėjęs. Lietuviška duona iškepama mūsų šalies kepyklose, užšaldoma ir keliauja į Angliją, Airiją, JAV, kur jos laukia į šias šalis emigravę lietuviai. Į šalis, kur emigrantų nedaug - į Lenkiją, Bulgariją, kepėjai eksportuoja nedaug produkcijos.

Nepriklausomybės metais iš Lietuvos emigravo pusė milijono gyventojų. Būdami toli nuo Tėvynės, jie pasiilgsta daugelio dalykų, taip pat ir tikros, natūralios lietuviškos duonos. Galima sakyti, kad paskui juos iš Lietuvos iškeliauja ir duona. Eksporto apimtis auga visose kepyklose.