Dujų terminalas artėja prie Klaipėdos

Anot susisiekimo ministro patarėjo Rolando Bražinsko, Energetikos ministerija rengia net dvi galimybių studijas, tačiau jos esančios įslaptintos. Tuo tarpu diskusijoje dalyvavę mokslo bei verslo atstovai įvardija terminalui tinkamiausias vietas Klaipėdos uoste ir kviečia jau pradėti kalbėti apie galimas su tokio objekto atsiradimu susijusias problemas bei jas spręsti.

Pietuose - geriau

Pasak Klaipėdos universiteto mokslininko Vytauto Paulausko, pasaulyje suskystintų gamtinių (LNG) ir naftos dujų (LPG) terminalai statomi ir atskirai nuo uostų, ir jų gilumoje, ir prie uosto vartų.

Mokslininkas išanalizavo vietas, kuriose suskystintų dujų terminalas galėtų būti pastatytas Klaipėdoje. Šiaurinė uosto dalis, jo nuomone, nėra ypač tinkama. Pavyzdžiui, vadinamojoje nulinėje krantinėje atsiradusio terminalo sanitarinė zona uždengtų nemažą dalį Melnragės, į uostą įplaukęs laivas šioje vietoje daro posūkį, todėl tai nebūtų saugu. Be to, terminalas trukdytų planuojamam giliavandeniam uostui.

Nutolęs į jūrą terminalas esą taip pat ne išeitis - tektų statyti dar apie 800 metrų molo dideliame gylyje, o tai ekonomiškai neatsipirktų.

"Ekonominiu, aplinkosaugos ir navigacijos požiūriu geriausia terminalui būtų pietinė dalis", - rekomenduoja V. Paulauskas, pridurdamas, jog kad ir kur jis būtų statomas, vis tiek bus sulaukta didelio pasipriešinimo.

Mokslininkas taip pat siūlytų orientuotis į Panamax ir Postpanamax tipo laivus, nes tokie būtų naudingiausi. Laivas turėtų į Klaipėdą atplaukti kas tris dienas.

LNG terminalo pajėgumas galėtų būti iki 3 mlrd. kubinių metrų dujų per metus. Maždaug toks šiuo metu yra visos šalies poreikis.

"Terminalas pakoreguotų dujų kainą. Dabar Europai "Gazprom" jas parduoda gerokai pigiau nei Lietuvai", - sakė V. Paulauskas.

Anot jo, ties siena lietuviai moka po 330 JAV dolerių už 1000 kub. m dujų, namų vartotojams jos jau kainuoja apie 500 dolerių, o, pavyzdžiui, iš Alžyro laivais dujas atsigabenanti Zebriugė (Belgija) jas parduoda už 180 JAV dolerių.

V. Paulausko teigimu, norvegai kaip alternatyvą terminalui pasiūlę įdomų variantą - specialią 90 x 90 metrų dydžio platformą su dujų saugykla ir stotimi, prie kurios tik reikėtų prijungti magistralinį dujotiekį. Kiek tai galėtų kainuoti, kol kas nežinoma.

Vietoj terminalo - laivas

Ties siena lietuviai moka po 330 JAV dolerių už 1000 kubinių metrų dujų, namų vartotojams jos jau kainuoja apie 500 dolerių, o, pavyzdžiui, iš Alžyro laivais dujas atsigabenantys belgai jas parduoda už 180 dolerių Vytautas PAULAUSKAS, mokslininkas

Koncerno "Achemos grupė" logistikos direktorius Arvydas Vaitkus, išanalizavęs terminalui tinkamas vietas, taip pat linksta prie pietinės uosto dalies. Į jūrą nutolusio terminalo pliusai būtų laisva teritorija, navigacijos patogumas, tačiau tektų tiesti kriogeninį vamzdyną, o jo kaina siekia milijardus litų.

"Pietinėje dalyje palankiau prisijungti prie vamzdyno nei šiaurinėje. Be to, dujų tankeriui reikia ramios jūros, o Baltija tuo nepasižymi. Tad reikėtų daryti didelę apsaugą", - sakė jis.

A. Vaitkaus siūlymu, terminalą galėtų atstoti specialus laivas, stovintis prie Kiaulės nugaros - prie jo švartuotųsi dujas atgabenę laivai, tiesiai iš jo dujos patektų į magistralinį vamzdyną.

Be to, A. Vaitkus nelinkęs sutikti su kalbomis, kad norint statyti suskystintų dujų terminalą tektų gilinti uostą, išeikvoti nemažas lėšas ir kelti grėsmę Kuršių nerijai - užtektų pagilinti tik kai kuriose vietose.

"Susipažinau su visais dujas gabenančiais laivais pasaulyje. Yra iš viso 228 LNG laivai, kurie gali gabenti 122-150 tūkstančių kubinių metrų, o jų grimzlė siekia apie 11 metrų", - sakė A. Vaitkus.

Jis siūlytų aptarti ir dujų saugyklos klausimą. Saugykla sumažintų dujų kainos svyravimą - žiemą jos kainuoja brangiau, vasarą pigiau, taigi vasarą jų būtų galima prikaupti šaltajam sezonui.

Žinia, gegužės pabaigoje Energetikos ministerija paskelbė, kad Telšių rajone, Syderiuose, bus atliekami galimos požeminės gamtinių dujų saugyklos geologinės struktūros bei seisminės žvalgybos tyrimai. Teigiama, kad jeigu bus patvirtinta, jog žemės geologinė struktūra tinkama saugoti dujas (nėra tektoninių lūžių, o kambro periodo sluoksnis yra sandarus), saugyklos projektavimo darbai čia turėtų prasidėti kitų metų pradžioje.

Preliminariais skaičiavimais, požeminėje Syderių saugykloje bus galima sukaupti iki 1 mlrd. kubinių metrų dujų. Tokio dujų kiekio Lietuvos poreikiams užtektų daugiau nei dviem mėnesiams, o pagal rengiamą Europos Sąjungos reglamentą nuo 2014 m. šalys narės bus įpareigotos užsitikrinti dujų rezervą būtent tokiam laikotarpiui.

Nėra strateginiuose planuose

Dujų terminalas pietinėje uosto dalyje kliūtų tik aplinkosaugininkams. Pasak Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimo ir planavimo instituto mokslininko Sauliaus Gulbinsko, aplinkosaugos klausimai sprendžiant, ar galima suskystintų dujų terminalą statyti Klaipėdos uoste ir apskritai Lietuvoje, bus vieni lemiamų.

S. Gulbinskas atkreipia dėmesį, kad pietinėje uosto dalyje atsiradęs terminalas turėtų reikšmingos įtakos ir vandens apykaitai tarp Kuršių marių bei Baltijos jūros, ir biologinei įvairovei, t. y. žuvų migracijai - būtų praktiškai uždaryta viena iš protakų, ir krantams. Dėl to reikėtų imtis aplinkosauginių priemonių.

Statant terminalą šiaurinėje dalyje reikšmingiausia įtaka būtų krantams.

Pasak S. Gulbinsko, jau dabar reikėtų pradėti kalbėti apie tai, kaip terminalo ir dujotiekio trasų atsiradimas būtų suderintas su Klaipėdos miesto bei rajono strateginiais plėtros planais - juk tokio objekto ten nėra numatyta. Be to, beveik toje pačioje teritorijoje, kur galėtų atsirasti terminalas, yra planuojama Lietuvos elektros jungtis su Švedija. Terminalas turėtų įtakos ir rekreacijai bei žvejybai.

Kai kurių diskusijos dalyvių nuomone, apie terminalą šnekama jau ne pirmus metus, bet kalbos taip ir lieka kalbomis, taigi vertėtų pasiūlyti Vyriausybei priimti nutarimą ir sudaryti projekto įgyvendinimo grupę, numatyti tam tikrus terminus, kad darbas pagaliau pajudėtų.

Sprendimai - rudenį

"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad birželio pradžioje valstybės valdomoje AB "Klaipėdos nafta" lankęsis jos valdybos pirmininkas, energetikos viceministras Romas Švedas tvirtino, jog iki rudens turi būti apibendrintos visos studijos dėl suskystintų dujų importo terminalo statybų.

"Savo pasiūlymus turi pateikti ir "Klaipėdos nafta", nes tokio projekto įgyvendinimą riboja ir geografinė šalies padėtis, o įmonė dar turi nepanaudotų teritorijų. Visgi tai dar nereiškia, jog tas terminalas atsiras būtent "Klaipėdos naftoje", nes yra nagrinėjami įvairiausi technologiniai variantai tarp kurių yra ir plūduriuojanti technologija, nagrinėjami ir įvairiausi finansavimo modeliai", - tada teigė R. Švedas.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas kovo pabaigoje buvo pareiškęs, kad Klaipėdoje pastatyti suskystintų dujų terminalą yra realu ir, kad jis greičiausiai bus įkurtas "Klaipėdos naftos" bazėje.

"Vakarų ekspresas" paklausinėjo klaipėdiečių, ką jie mano apie planus Klaipėdoje statyti suskystintų dujų terminalą.

Valdemaras

O ką daryti? Reikia statyti, juk apie tai jau seniai kalbama. Prieš 10 metų reikėjo statyti. Valdžia turės pasirūpinti terminalo saugumu. Lietuvai tai būtų puiki alternatyva.

Andrius

Kažką girdėjau apie tokius valstybės planus. Bijau, kad nieko gero iš to nebus. Nemanau, kad tai naudinga Lietuvai, nes visąlaik ir taip buvome priklausomi nuo Rusijos, tokie ir liksime.

Martynas

Nieko nežinau apie tai, nesidomėjau. Bet manau, kad tai naudinga mums - daugiau darbo vietų atsiras, galbūt dujos atpigs.

Simonas

Nežinojau, pirmą kartą girdžiu. Mano nuomone, terminalas bus gerai tik tuo atveju, jei atpigs dujos.

Daiva

Nieko nežinau apie tai. Nauda bus tik valdžiai, bet ne paprastam žmogui. Valdžia jau prisižaidė su elektrine, valdyti nemoka, geriau pasikviestų ekspertus.

Natalija

Esu girdėjusi apie šiuos valdžios planus, nemanau, kad jie naudingi Lietuvai. Mintis, kad terminalas bus Klaipėdoje, taip pat nežavi.

Kalbino Agnietė PLAVIČIŪTĖ