Užliūliavo pigumas
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, premjeras Andrius Kubilius, energetikos ministras Arvydas Sekmokas ir daugybė jų pasisakymus atkartojančių politikų ne vienus metus mėgavosi suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo Klaipėdoje statybos idėja.
Nekreipiant dėmesio į ekspertų perspėjimus apie mažėjantį SGD vartojimą, tačiau užsiliūliavus svajomis apie jūrą atsigabentų dujų pigumą, nuspręsta išsinuomoti jų laivą-saugyklą.
Tokią nuomos sutartį su Norvegijos kompanija „Hoegh LNG Ltd.“ šių metų kovo 2-ąją jau pasirašė akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“, kurios 70,63 proc. akcijų priklauso Lietuvos Vyriausybei.
Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis pastebėjo, kad laivą-saugyklą lietuviai iš norvegų dešimt metų nuomosis už 1,8 mlrd. litų, vėliau jį turės dar ir išsipirkti, kai pati Norvegijos įmonė šį laivą užsakė Korėjoje pastatyti lietuviams vos už 838 mln. litų.
A.Sekmokas buvo perspėtas
Tik po „Klaipėdos naftos“ ir Norvegijos verslininkų sutarties pasirašymo procedūrų paaiškėjo, kad Energetikos ministerija pateikė SGD terminalo įstatymo projektą be Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) vertinimo.
Įsipareigojus už 1,8 mlrd. litų nuomotis laivą-saugyklą, VKEKK ministrą A.Sekmoką perspėjo, kad SGD paklausa ateityje žymiai mažės ir tai vyksta jau šiandien. Komisijos teigimu, dujų suvartojimas elektros gamyboje 2011 metais buvo 21 proc. mažesnis nei 2010-aisiais.
VKEKK pirmininkės pavaduotojas Danas Janulionis A.Sekmokui taip pat paaiškino, kad, įskaitant SGD terminalo nuomos, infrastruktūros išlaidas, laisvas, t.y. dar nežinomas jūra atplukdomų dujų kainas, šis kuras gali kainuoti net brangiau nei gaunamas vamzdynais iš Rusijos.
D.Janulionio teigimu, Klaipėdoje 2014 metais pradėjus veikti SGD laivui-saugyklai, rusų koncernas „Gazprom“ gali imtis dempingo praktikos ir Lietuvai pasiūlyti pigesnių dujų nei atplukdomos per brangiai išsinuomotą terminalą uostamiestyje.
„Pastaraisiais metais žymiai mažėja šilumos įmonių dujų suvartojimas, - pareiškė A.Sekmokui D.Janulionis. - Šilumos įmonės, siekdamos sumažinti gaminamos šilumos savikainą, plečia gamybą naudojant biokurą“.
VKEKK A.Sekmokui priminė ir jo paties 2011 metų spalio 14-ąją pasirašytą įsakymą dėl remtinos elektros energijos, pagamintos dujas deginančiose termofikacinėse elektrinėse. Energetikos ministras pats nurodė, kad tokios elektros gamyba iki 2015 metų turės sumažėti net trečdaliu, tad atitinkamai mažiau Lietuvai reikės ir dujų.
Įmonės imasi biokuro
Didžiausios Lietuvoje krakmolo gamintojos Panevėžio bendrovės „Amilina“ antrinė įmonė „Lignoterma“ jau pasirengusi investuoti 45 mln. litų į 33 megavatų galios biokuro katilinę. Nei SGD, nei naujojo terminalo Klaipėdoje paslaugų šiai įmonių grupei jau beveik nereikės.
„Žvelgiant į statistiką, dujų suvartojimas akivaizdžiai mažėja, - vakar „Respublikai“ sakė „Amilinos“ generalinis direktorius Mindaugas Gedvilas. - Tai susiję su pramonės vartojimo, elektros gamybos iš dujų mažėjimu ir biokuro dalies didėjimu.
Tačiau mažėjant dujų vartojimui didiname jų importą, kas jau kertasi su verslo logika. Kita vertus, kol Lietuva neturės apsirūpinimo energetiniais ištekliais alternatyvų, tuo daugiau Rusija kels dujų kainas. Dabar mes esame labai geras, mokus „Gazprom“ klientas“.
M.Gedvilas tvirtino nesibaiminantis ministro A.Sekmoko grasinimų, kad, pastačius SGD terminalą, Lietuvos vartotojai privalės supirkti apie 25 proc. importuojamų dujų.
„Mūsų įmonės niekada nebus prisirišusios prie vieno energetikos šaltinio ir suvokiame, kad SGD terminalas, kaip ir tas pats „Gazprom“, bus dujų tiekimo monopolininkas, - sakė M.Gedvilas. - Valstybės siekis priversti verslą iš kažko pirkti dujų kvotas taip pat yra monopolistinis žingsnis. Todėl, gindamiesi nuo visų monopolininkų, investuojame 45 mln. litų į biokatilinę ir kai 2014 metais SGD terminale bus pradėtos pumpuoti dujos, nepirksime jų nei iš laivo, nei iš „Gazprom“. Lietuvoje biokuro yra daugiau nei pakankamai“.
Akcinė bendrovė „Grigiškės“ 2007 metais sunaudojo apie 25 mln. kub.m dujų, o 2009-aisiais jų teprireikė 18 mln. kub.m. „Grigiškių“ valdomos antrinės įmonės „Klaipėdos kartonas“ SGD suvartojimo mažėjimo rodikliai taip pat įspūdingi - nuo 18 mln. kub.m 2007 metais iki 12 mln. kub.m 2009-aisiais.
„Ir mes, ir „Klaipėdos kartonas“ jau turime rimtų planų pereiti prie biokuro, kas tampa turbūt viso Lietuvos verslo tendencija, - vakar „Respublikai“ sakė „Grigiškių“ generalinis direktorius Gintautas Pangonis. - Tai lėmė nuolat kylanti SGD kaina, kas jas vartojančioms įmonėms nebeleidžia konkuruoti rinkoje. Netolimoje ateityje daugelis vis tiek ims vartoti ne dujas, o alternatyvų kurą“.
G.Pangonis sakė, kad, „Grigiškėse“ pradėjus veikti biokuro katilinei, SGD suvartojimas tapo minimalus, o įmonė gali sutaupyti iki 30-40 proc. lėšų, kurios iki šiol sudegdavo dujomis. Biokuro katilas bus statomas ir „Klaipėdos kartonui“.
Valdas Lukoševičius - Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedros docentas:
Jūra importuojamų dujų kaina didės ne vien dėl brangios laivo nuomos. Viena didžiausių Lietuvoje SGD vartotojų „Achemos“ įmonė pasirašė tiesioginę sutartį su „Gazprom“, todėl iš to terminalo geriausiu atveju pirks 25 proc. jai reikalingų dujų. Kad šis terminalas apskritai galėtų veikti, reikės jo produkciją brukti per prievartą, dujomis toliau gaminti brangią elektrą Elektrėnuose. Todėl prie 1,8 mlrd. litų, išleistų laivo-terminalo nuomai, reikėtų pridėti ir dar mažai matomų netiesioginių mokesčių už esą pigesnes terminalo dujas.
SGD laivas-terminalas privalės būti nuolat apkrautas, todėl šios dujos bus peršamos per prievartą, atsisakant ankstesnių planų vasarą karštą vandenį gaminti iš atsinaujinančių energetikos išteklių.
Bėgdami nuo „Gazprom“ monopolio, mes prie dujų prisirišime dar ir per Klaipėdą. Be to, Lietuva išsinuomojo ne tik per brangų, bet ir akivaizdžiai per didelį laivą. Todėl, pradėjus jam veikti, visa Lietuva dirbs terminalui, o ne terminalas - mūsų energetikos sistemai. Mūsų politikai susižavėję tokių terminalų dujų kainomis Ispanijoje ar Prancūzijoje, bet tai nereiškia, kad jos tokios pat bus ir Lietuvoje. Tas laivas yra naudingas tik SGD tiekimo patikimumui, bet nereikia apgaudinėti žmonių, kad jos bus pigesnės nei vamzdyje iš Rusijos. Už patikimumą mokėsime labai brangiai.
Lengva ranka valstybės vadovų palaiminta SGD laivo-terminalo nuomos sutartis taps dideliu galvos skausmu būsimoms šalies vyriausybėms.
Jeigu paaiškėtų, kad terminalas Lietuvai yra ekonomiškai nenaudingas, nuomos sutartį vargu ar pavyktų atšaukti - lauktų brangus bylinėjimasis tarptautiniame arbitraže ir solidžios netesybos.
SGD šiandien reikalingos tik ekonominiams banginiams, o mažoms valstybėms, tokioms kaip Lietuva, jau seniai reikėjo pereiti prie alternatyviojo kuro, nelikti geopolitinių žaidimų įkaitais. Danija, suplanavusi savo energetiką jau 100 metų į priekį, mus daug kartų perspėjo, kad privalome atsisakyti dujų, kurios visada bus susijusios su didžiųjų šalių interesais, karais, naftos kainų šuoliais. Mažos valstybės privalo turėti tik nepriklausomą energetiką, pagrįstą vietos kuru, kuris galbūt yra šiek tiek brangesnis iš pradžių, tačiau vėliau leidžia lengviau kvėpuoti. Kita vertus, Lietuva jau yra padariusi tiek daug brangių klaidų, kad gal dar viena - SGD terminalo nuoma - leis nebeklysti ateityje?
Informacija
Vasario 22-ąją Seimo konservatorių frakcijos seniūnas Jurgis Razma energetikos ministro A.Sekmoko raštu paklausė, ką ši ministerija nuveikė siekiant mažesnių SGD kainų Lietuvos vartotojams.
Ką atsakyti į tokį sunkų klausimą, A.Sekmokas galvojo du mėnesius. Ir parašė J.Razmai, kad Energetikos ministerija nuo pat jos sukūrimo „veikia siekdama užtikrinti tinkamą energijos vartotojų interesų apsaugą“. Toliau ministras daug rašė apie raštus Rusijos koncernui „Gazprom“, skundus tarptautiniams arbitražams, nepalankią situaciją deryboms su rusais, SGD terminalo ir šalies energetinės nepriklausomybės vizijas, tačiau nieko nepasakė, kodėl ir šiandien Lietuva dar brangiau perka dujas.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
Rašyti komentarą