Dujos pakvipo valstybės diktatūra

Pirkti privalės

Vakar Vyriausybės pasitarime ministrų kabinetas iki galo nesutarė, koks tiksliai bus suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektas. Vis dėlto energetikos ministras Arvydas Sekmokas bei jo kolega susisiekimo ministras Eligijus Masiulis tvirtino, jog projekte numatyta 25 proc. gamtinių dujų įsigijimo prievolė (pagal ją kiekviena dujas vartojanti įmonė vamzdynais ir per SGD terminalą turės įsigyti ne mažiau kaip 25 proc. suvartojamo dujų kiekio) demokratiniams principams neprieštarauja. Esą tai reikalinga tam, kad būtų kuo greičiau sukurta rinka.

„Šiuo metu „Gazprom“ derybose kelia reikalavimą, kad tiekėjai įsipareigotų 100 proc. suskystintų gamtinių dujų pirkti iš „Gazprom“. Taip būtų užkirstas kelias konkurencijai, užkirstas kelias rinkai. Tai 25 proc. leidžia, kad iš pat pradžių atsirastų konkurencija, kad atsirastų dalis dujų, kuri eitų iš kito šaltinio“, - pirmadienį dėstė ministras.

A.Sekmokas pažymėjo, kad 25 proc. taisyklė bus taikoma ne tik SGD terminalui, bet ir „Gazprom“ - tokiu būdu bus užtikrinama, kad abu tiekėjai turėtų savo dalį rinkoje.

Bus net brangiau

Liberalių pažiūrų susisiekimo ministras E.Masiulis pripažino, jog ši nuostata iškraipys rinką. Tačiau jis vis tiek agitavo už tokį sprendimą. Net ir pripažinęs, jog dabartinis dujų tiekėjas „Gazprom“ dujas ims tiekti gerokai pigiau nei naujasis SGD.

Jis atvirai pripažino, jog SGD terminalas tik „galimai užtikrins pigesnių dujų tiekimą“, be to, yra rizikos, jog iš vieno monopolio Lietuva gali perbėgti į glėbį kitam.

„Gali atsitikti taip, kad „Gazprom“ nemažins savo kainų, nes Lietuvos rinka nėra jam labai didelė ir jis nereaguos, ir mes galime atsivežti pigesnes dujas per SGD terminalą. Tada visą 100 proc. dujų Lietuva (...) pirks per terminalą, atsisakydama pirkti iš „Gazprom“. Tai reiškia, kad mes nuo vieno monopolininko perbėgame pas kitą monopolininką. Tai norint išlaikyti abi alternatyvas ir reikia to įsipareigojimo iš abiejų pusių - po 25 proc. dujų pirkti iš vieno ir kito tiekėjo“, - aiškino ministras.

„Vakaro žinios“ primena, jog Lietuva už plaukiojančio terminalo nuomą norvegams planuoja per dešimtmetį sumokėti 1,8 mlrd. litų, nors korėjiečiai laivą pastatyti gali už 838 mln. litų.

Jurgis VILEMAS - akademikas, energetikos ekspertas:

Nežinau, kaip tokios nuostatos dera su ES teisės aktais, bet terminalas neturėtų būti statomas vartotojų lėšomis. Nes tai - politinis projektas, o užkrauti jį vartotojams - neprotinga. Juk jų skaičius ir taip mažės, nes šildymo sektorius didžiąja dalimi pereis prie biokuro. Tad užkrauti terminalo statybos išlaidas ant verslo likučio pečių bus to verslo žlugdymas. Be abejo, terminalas reikalingas politiniu aspektu, to neigti negalima. Bet reikėjo tartis, kad jis būtų bendras visoms trims Baltijos valstybėms. O kai dėl to nesusitarė... dabar šis projektas yra traktuojamas kaip komercinis projektas, nors visiems akivaizdu, kad jis yra susijęs tik su saugumu. Komercinio saugumo nėra. Už jį turi mokėti. Bet dabar mokės visi Lietuvos piliečiai.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"