Draudikai teigia, jog žmonių draudimo sumos per mažos, kad garantuotų jų finansinę apsaugą

Eltos inf.

2011-01-31 10:43

Praėjusiais metais pasirenkamo kaupiamojo gyvybės draudimo ir papildomų sveikatos rizikų draudimo sumos išaugo atitinkamai 5 ir 10 proc., tačiau gyventojai vis dar pernelyg atsargūs rinkdamiesi šių draudimo sumų dydį, kuris dar nepakankamas, kad užtikrintų finansinę apsaugą kritinės ligos ar nelaimingo atsitikimo atvejais, teigia Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija.

Draudimo įmones vienijančios organizacijos duomenimis, praėjusiais metais šalyje vidutinės pasirenkamos kaupiamojo gyvybės draudimo sumos išaugo daugiau nei 5 proc. ir siekė daugiau nei 38 tūkst. litų. Drausdamiesi nuo kritinių ligų, kurios gyvybės draudimo sutartyse pasirenkamos kaip papildomos sveikatos draudimo rizikos, gyventojai rinkosi vidutiniškai 19 tūkst. litų sumas, šis skaičius, palyginti su praėjusiais metais, išaugo labiausiai - 10 proc.

Pasak asociacijos prezidento Artūro Bakšinsko, ypač svarbu, kad prieš drausdamiesi gyventojai apsvarstytų, kokią sumą pasirinkti, tuomet nutikus nelaimei draudimo išmoka garantuos finansinį saugumą.

"Pastaruoju metu gyventojai, rinkdamiesi papildomų sveikatos rizikų draudimą, atsakingiau apgalvoja, kokiai sumai reikėtų draustis. Vis dėlto pasirenkamos sumos dar yra per mažos, kad užtikrintų pakankamą finansinę apsaugą kritinės ligos ar nelaimingo atsitikimo atvejais", - teigė A. Bakšinskas.

Pastebima tendencija, jog finansinės apsaugos nelaimės atveju dažniausiai renkasi žmonės, turintys šeimas. Vidutinis apsidraudusių gyventojų amžius yra 36-37 metai, o 70 proc. apsidraudusiųjų sudaro 26-45 metų amžiaus žmonės.

A. Bakšinsko teigimu, jeigu vieno iš šeimos narių netekties atveju šeima nori gauti maksimalią finansinę apsaugą, patartina drausti tą, kuris turi didžiausias pajamas.