Didžiausia socialine grėsme verslo plėtrai verslininkai laiko emigraciją

Verslo sektoriaus atstovai jau daugybę metų nemažėjančią emigraciją įvardija kaip didžiausią netolimos ateities iššūkį. Net kas antras šalies verslininkas bijo pasekmių, kurias turės toliau besitęsiantis gyventojų bėgimas iš Lietuvos.

Verslo sektoriaus atstovai nerimauja ne veltui - pernai šalį paliko daugiau kaip 50 tūkst. lietuvių, o pagal procentą išvykstančių vis dar esame pirmi visoje Europoje.

Gegužės mėnesį bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktoje apklausoje dalyvavo daugiau kaip 500 smulkaus ir vidutinio verslo atstovų. „Citadele“ banko inicijuoto tyrimo metu paaiškėjo, kad 46 proc. verslo atstovų didžiausia socialine grėsme verslo plėtrai per artimiausius penkerius metus laiko būtent gyventojų emigraciją.

„Citadele“ banko Smulkiojo ir vidutinio verslo klientų departamento direktorės Giedrės Kubiliūnienės teigimu, nuolatinis gyventojų skaičiaus mažėjimas reiškia mažėjančią paklausą, o tai neleidžia čia plėstis tarptautiniams prekės ženklams ir pritraukti investicijų.

„Emigracija verslo sektoriui baisi visų pirma todėl, kad ji reiškia verslui mažėjančią paklausą vidaus rinkoje, kas neišvengiamai nulemia ir prastesnes derybines pozicijas su tiekėjais, ir būtinybę kelti savo parduodamų paslaugų ir prekių kainas. Dėl mažėjančios rinkos į Lietuvą neatvyksta ne vienas tarptautinis prekės ženklas, o pastaraisiais metais keli jau čia veikę nusprendė veiklą stabdyti. Smulkiam ar vidutiniam verslui rinkos mažėjimas yra dar skausmingesnis, nes jis neišvengiamai reiškia ir mažesnes plėtros galimybes“, - tyrimo rezultatus komentavo G.Kubiliūnienė.

Kitos verslo atstovų išskirtos socialinės grėsmės: visuomenės senėjimas bei pensininkų skaičiaus augimas (16 proc.), gyventojų gaunamų pajamų nelygybė (11 proc.), gyventojų išsilavinimas ir su tuo susijusi darbuotojų kompetencija (8 proc.), nedarbas (8 proc.), regioninė atskirtis (4 proc.) ir alkoholizmas (3 proc.).

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus teigia, kad visos verslininkų matomos grėsmės žymi esminę kvalifikuotos darbo jėgos stygių, kuris jaučiamas jau šiandien, o ateityje turėtų įmonėms koją pakišti dar labiau.

„Emigracija pati savaime galbūt neatrodytų verslininkams tokia grėsminga, jei kartu su ja nematytume ir ryškaus visuomenės senėjimo bei aukštojo mokslo tendencijų - ten, kur žmonių labiausiai reikia, specialistų ir toliau neparengiama, jų mažėja. Jau dabar matome, kad egzistuoja ne viena profesija, siūlanti gerai apmokamus darbus, o juos dirbti galinčių valstybė tiesiog negali pasiūlyti. Lietuvos ekonomika auga, tačiau natūralu, kad trūkstant kvalifikuotos darbo jėgos verslas, ypač smulkus ar vidutinis, abejoja dėl plėtros galimybių“, - aiškina V. Sutkus.

Statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius devynerius metus Lietuvoje gyventojų sumažėjo kiek mažiau nei 500 tūkst., tuo tarpu demografinės senatvės koeficientas, apskaičiuojantis, kiek pensinio amžiaus žmonių šalyje tenka šimtui vaikų iki 15 metų, kasmet kilo. 2004-aisiais jis buvo vos 88, o pernai siekė net 129.