Didžiausią siūlomų NPD pakeitimų naudą pajustų mažiausiai uždirbantys

Praėjusią savaitę Vyriausybės patvirtintais mokesčių pakeitimais, kuriuos artimiausiu metu ketinama svarstyti Seime, siūloma neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) padidinti šimtu litų – iki 570 litų.

„NPD yra darbo pajamų dalis, kuriai netaikomas gyventojų pajamų mokestis (GPM), šiuo metu siekiantis 15 proc. Vadinasi, padidinus NPD iki 570 Lt, daugiau nei pusė (57 proc.) minimalaus darbo užmokesčio GPM mokesčiu apmokestinama nebus ir 1000 litų gaunančio gyventojo grynosios pajamos padidės 21 litu per mėnesį“, − skaičiuoja „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė.

Pasak ekspertės, įgyvendinus siūlymus, sumažėtų tik mažesnį atlygį gaunančiųjų mokestinė našta. „Pavyzdžiui, vidutinį darbo užmokestį, kuris 2013 m. I ketvirtį siekė 2233 Lt/mėn. neatskaičius mokesčių, gaunančio gyventojo nauda, patvirtinus NPD pakeitimus, būtų jau mažesnė - jo mėnesio grynosios pajamos padidėtų tik 10 litų. Tokiu būdu NPD diferencijavimas sukuria mokesčių progresyvumą“, − sakė O. Bložienė.

Siūlomais įstatymų pakeitimais taip pat siekiama labiau remti vaikus auginančias šeimas. Papildomą neapmokestinamųjų pajamų dydį (PNPD), taikomą tik tėvams, auginantiems nepilnamečius vaikus, siūloma didinti iki 200 litų už pirmą vaiką. Šiuo metu už pirmą vaiką taikomas PNPD siekia 100 litų, už kiekvieną kitą – 200 litų.

Instituto ekspertų skaičiavimais, įgyvendinus šiuos siūlymus, šeimos, gaunančios du minimalius darbo užmokesčius ir auginančios vieną nepilnametį vaiką, pajamos per mėnesį padidėtų 57 litais. Beveik dvigubai mažesne suma pagausėtų vieną nepilnametį vaiką auginančios šeimos mėnesio biudžetas, kurį sudaro du vidutiniai darbo užmokesčiai (4466 Lt/mėn. neatskaičius mokesčių).

Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, mokestinė paskata dirbantiesiems yra viena efektyviausių priemonių skatinti gimstamumą, tačiau PNPD turėtų būti didinamas ne 100 litų, o bent jau dešimt kartų. „PNPD už kiekvieną vaiką turėtų siekti bent 1000 litų, dėl to šeima per mėnesį mokėtų 150 litų mažesnius gyventojų pajamų mokesčius. Tokios priemonės taikymas, o ne tiesioginių vienkartinių išmokų didinimas, būtų daug efektyvesnis ir dėl to, kad gimstamumą skatintų darbingose ir produktyviose, o ne asocialiose šeimose“.

O. Bložienės pastebėjimu, nemaža dalis gyventojų vis dar nesusipažinę su NPD taikymo tvarka, tad gyventojams vertėtų patiems aktyviai domėtis savo pajamų apskaita, nepaisant to, jog daugelį mokesčių už juos sumoka darbdaviai.

„Pavyzdžiui, dažnai klaidingai teigiama, kad visiems, uždirbantiems 3200 litų per mėnesį neatskaičius mokesčių, taikomas nulinis NPD tarifas. Tai yra tiesa tik tais atvejais, kai kalbame apie žmones, kurie neturi nepilnamečių vaikų. Tuo tarpu jų turintiems tėvams, nepriklausomai nuo jų uždarbio dydžio, taikomas PNPD. Todėl priėmus siūlymus, grynųjų pajamų pasikeitimą, kad ir nežymų, pajus ir didesnes pajamas gaunančios nepilnamečius vaikus auginančios šeimos. Belieka palinkėti šio pokyčio nepamesti“, − sakė O. Bložienė.