Didžiausia namų ūkių energijos dalis skiriama būsto šildymui

Statistikos departamento duomenimis, 2009-aisiais būstuose, kurie įrengti daugiabučiuose, buvo suvartojama apie 40 proc. mažiau energijos nei individualiuose namuose. Individualiuose namuose per metus vidutiniškai suvartota 18360 kWh energijos, o daugiabučiuose - 10650 kWh.

Šio skirtumo susidarymą lemia tai, kad individualūs namai turi kelias išorines sienas bei atskirą stogą ir yra didesnio ploto nei butai, taigi jų energijos poreikis yra didesnis. Be to, individualiuose namuose paprastai yra naudojama daugiau apšvietimo ir elektros prietaisų bei gyvena daugiau gyventojų nei butuose. Tai reiškia, kad individualaus namo gyventojai suvartoja daugiau energijos šildymui, maisto gaminimui, skalbimui ir panašiai.

Vien būsto šildymui praėjusiais metais vidutiniškai buvo sunaudojama 9650 kWh energijos, o tai apėmė 71 proc. visos namų ūkio sunaudotos energijos. Per 6 mėnesius, kuomet tęsiasi šildymo sezonas, 1 kv. m būsto plotui šildyti vidutiniškai sunaudota apie 153 kWh.

Per pastarąjį dešimtmetį beveik du trečdaliai šalies būstų buvo iš dalies atnaujinti. Daugiausia renovacija vyko pačių namų ūkių iniciatyva ir savomis lėšomis, siekiant taupyti šilumą, iš jų 88 procentams būstų buvo keičiami langai, 33 procentams - apšiltinti stogai, 28 procentams - pakeistos šildymo sistemos ar jų dalis ir beveik 16 procentų - apšiltintos išorinės sienos.

Populiariausia naudojamos energijos rūšimi 2009 m. periodu buvo malkos bei kitos medienos atliekos, kuriuos sudarė 38 proc. visos namų ūkių sunaudotos energijos. Trečdalį jos apėmė centralizuotai teikiama šiluma, daugiau nei 14 procentų - elektros energija, 9 procentus - gamtinės dujos, beveik 3 procentus - suskystintos naftos dujos bei daugiau nei 2 procentus - akmens anglys ir tik mažiau nei 1 procentą - durpės kurui, durpių briketai bei žemės ūkio atliekos.

Atliktas tyrimas atskleidė, jog alternatyvūs atsinaujinantys energijos šaltiniai šalyje didelio populiarumo iki šiol nesusilaukė. Mažiau nei 1 procentas namų ūkių, gyvenančių individualiuose namuose, savo būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti yra įsirengę šilumos siurblius bei vos keletas namų ūkių nurodė, kad yra įsirengę saulės kolektorių.

Pagrindinė to priežastis yra ta, jog šių energijos šaltinių pajungimas namų ūkiui reikalauja pakankamai didelių investicijų iš gyventojų, kadangi valstybės parama atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimui kol kas nėra pakankama.