Didesnės algos kaina - infliacija ir nedarbas

Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius nekeičia savo nuostatos ir iš paskutiniųjų gina sprendimą nuo sausio MMA didinti iki 1 000 Lt. Jo teigimu, tai yra teisingas sprendimas.

"Net ir tie, kurie anksčiau mus kritikavo, kad dėl to išaugs nedarbo lygis, kad padidės emigracija, jau slopsta.. Aš manau, kad tai yra teisingas sprendimas, nes žmonių, gyvenančių žemiau skurdo ribos, skaičius Lietuvoje nemažėja", - šeštadienį partijos tarybos posėdyje kalbėjo socialdemokratų lyderis.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė palaiko šį naujosios Vyriausybės sprendimą. "Minimalios algos didinimas yra pribrendęs klausimas. Ilgai kalbėjome, kiek stipriai ir kaip greitai Manau, kad pirmasis žingsnis tikrai yra normalus, ir pasižiūrėsime, kad tik vėliau nebūtų skubama didinti vis daugiau nepamatuotai ir nepaskaičiuotai, bet iš principo didinti jau reikėjo", - sakė Briuselyje viešinti prezidentė.

Pagal naujosios Vyriausybės programą, nuo kitų metų sausio 1 d. minimali mėnesinė alga bus padidinta iki 1 tūkst. litų.

Skaičiuojama, jog šiam sprendimui įgyvendinti prireiks apie 160 mln. litų, iš kurių apie 62 mln. litų teks šalies biudžetui. MMA padidinus nuo 850 iki 1000 Lt, darbuotojas gautų 100 litų daugiau, tačiau įmonei darbo vieta kainuotų 200 litų brangiau.

Galėsime egzistuoti

Tačiau profsąjungų atstovai iš džiaugsmo trina rankomis. Artūras Černiauskas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas, aiškina, kad 1000 litų yra ta suma, kuri darbuotojams leidžia "pusėtinai egzistuoti".

"Iki šiol galiojusią 850 litų MMA gaunantys piliečiai tikrai negali išgyventi. Tą mes skaičiavome ir tyrėme. Tad MMA didinimą vertiname teigiamai. Šiuo metu minimali alga mokama beveik 30 proc. darbuotojų. Tai yra nenormalu, mat užsienyje minimalią algą gauna vos 2-3 dirbančiųjų. Mūsų manymu, šiuo metu MMA mokama kvalifikuotiems darbuotojams, o taip neturėtų būti", - svarstė profsąjungų lyderis.

Užtat smulkieji verslininkai jau dabar ieško spragų, kaip darbuotojams mokėti ankstesnę minimalią algą.

Donatas Botyrius, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininko pavaduotojas, įsitikinęs, kad tai nėra mirtinas smūgis smulkiesiems. "Sprendimą MMA didinti iki 1000 Lt vertiname normaliai.

Juk jau dabar specialistai gauna didesnę algą. O patys smulkiausieji tikrai ras išeičių. Mažose įmonėse, kur dirba 2-3 darbuotojai, savininkai galės taikyti valandinį darbo užmokestį. Todėl dirbti teks nebe 8, o 7 valandas.

Kitose įmonėse, kur dirba 7-8 žmonės, vieną iš jų teks atleisti, o jo darbo krūvis bus padalintas likusiems. Išeičių visuomet yra. Išgyvensime. Kas kita, jei MMA kiltų iki 1500 Lt", - išeitis vardijo D. Botyrius.

Vysimės Graikiją?

Pramonininkai taip pat po truputį apsipranta su mintimi, kad MMA didinti teks. Tačiau Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis savo ruožtu reikalauja mažinti administracinę naštą verslui. "Noras padaryti geresnį gyvenimą žmonėms, ypač mažai uždirbantiems, šiaip yra sveikintinas. Bet reikėtų tai viską daryti subalansavus. Mums reikia turėti rodiklius, kad, tarkime, prie tam tikro ekonomikos augimo mes galime tą daryti. Bet reikia, kad valstybė tada palengvintų administracines naštas, paskatintų tiesioginių užsienio investicijų atėjimą ir tą viską paverstų aiškiu dokumentu, kuris vadinasi biudžetas", - kalbėjo R. Dargis.

Tačiau LPK ekspertų manymu, šis Vyriausybės žingsnis Lietuvą priartintų prie Graikijos, silpniausios euro zonos valstybės.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) analitikas Aleksandras Izgorodinas skaičiuoja, kad MMA pakėlus iki 1000 Lt, jis priartėtų prie pusės vidutinio darbo užmokesčio. Tokias proporcijas visoje Europos Sąjungoje (ES) teturi Graikija. Jos pavyzdžiu sektų ir mūsų šalis.

Mat vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje trečiąjį 2012 m. ketvirtį sudarė 2171 Lt, o minimalią mėnesinę algą nuo kitų metų planuojama padidinti iki 1 tūkst. litų. Pusė vidutinio darbo užmokesčio sudaro 1086 Lt.

"Jeigu ta nuostata būtų įgyvendinta, Lietuva pagal minimalios algos ir vidutinės algos santykį pasivytų Graikiją, kuri yra vienintelė valstybė, kurioje minimali alga sudaro lygiai pusę viso vidutinio darbo užmokesčio. Konkurencingumo prasme įtaka būtų labai neigiama, tai sumažintų Lietuvos eksporto konkurencingumą, šiek tie pakoreguotų gamybos rodiklį žemyn, tai reiškia, kad sumažėtų užimtumas ir padidėtų nedarbas, tai prieštarauja nuostatoms, kuriose yra minima, kad užimtumo didinimas, skurdo ir nedarbo lygio mažinimas yra vienas iš Vyriausybės prioritetų", - dėsto A. Izgorodinas.

Jo manymu, 68 proc. šalies įmonių šis Vyriausybės žingsnis neturėtų paveikti. Tačiau neigiamas MMA didinimo pasekmes pajustų kas antra maisto perdirbimo ir tekstilės įmonė bei kas dešimta medienos perdirbimo ir baldų gamybos įmonė.

"Verslą didesnis MMA privers didinti kaštus bei kelti galutinės produkcijos kainas. O tai, savo ruožtu, didins infliaciją ir sykiu mažins perkamąją galią. O būtent infliacijos mažinimas bei gyventojų perkamosios galios didinimas yra vienas iš svarbiausių šios Vyriausybės prioritetų. Tad programinės nuostatos ir realūs jos įgyvendinimo žingsniai šiek tiek kertasi", - pastebi A. Izgorodinas.

LPK apskaičiavimais, pramonės apimčių augimas jau 13 proc. viršijo prieškrizinį lygį, o eksportas - net 17,5 proc.