Visuomenė laukia iš naujosios valdžios veiksmų, kompensuojančių pastarųjų metų netektis, todėl labai svarbu, kad tai būtų realiai socialinę atskirtį mažinančios ilgalaikės priemonės, galinčios padėti kurti gerovės valstybę, o ne trumpalaikiai veiksmai, teigia SEB banko analitikai. Didžiausias socialinės atskirties naikinimo potencialas slypi užimtumo ir ekonomikos augimo skatinimo srityje, o darbo rinkos liberalizavimas ir verslo reguliavimo supaprastinimas gali sumažinti pajamų atotrūkį kur kas labiau nei tiesmukas progresinės gyventojų pajamų mokesčio sistemos įvedimas, teigiama naujausioje SEB banko analitikų parengtoje „Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje“.
„Įvairių visuomenės grupių lūkesčiai iš naujosios valdžios yra dideli, todėl žmonėms tektų nusivilti, jeigu garo pakaktų tik garsiam švilpimui, o ne ilgalaikį poveikį turinčioms priemonėms. 2009-2010 m. siautėjusi krizė neigiamai atsiliepė daugelio gerovei, o vidinė devalvacija skaudžiai kirto tiek per įmonių, tiek per namų ūkių finansus. Verslui teko susitaikyti su mažėjančia pelno norma ar net nuostoliu, žmonėms – su apkarpytais atlyginimais, socialinėmis išmokomis ir kitomis pajamomis“, – pristatydamas jubiliejinį, 50-ajį, SEB banko leidinio „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“ numerį sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Pasak analitiko, Lietuvos ekonomikos stabilumas yra džiuginantis, tačiau trapus reiškinys. „Tokiomis aplinkybėmis neišvengiamai kyla ginčas tarp tų, kurie siūlo toliau kepti ekonominį pyragą ir jį protingai raikyti, bei tų, kurie kupini ryžto jį kuo greičiau perdalinti. Naujosios vyriausybės programoje apstu priemonių, kurių tikslas – mažinti socialinę atskirtį ir skurdą, tačiau popieriuje jos atrodo kur kas gražiau nei gali būti realybėje“, - sakė G. Nausėda. Pasak analitiko, vienas iš ryškiausių pavyzdžių – minimalios mėnesio algos (MMA) reguliavimas.
„Turbūt nešautų į galvą laikyti geriausiais nepasiturinčių žmonių draugais siūlančiuosius pakelti MMA, tarkime, iki 5 000 litų per mėnesį, nors tai atrodytų kaip jaudinančiai dosnus mostas“, - teigė ekonomistas. Pasak G. Nausėdos, net ir su ekonomika „nedraugaujantiems“ žmonėms būtų akivaizdu, kad įgyvendinus tokią nuostatą, nekvalifikuoti darbuotojai gautų ne 5 000 litų, o bedarbio pašalpą.
G. Nausėdos nuomone, naujosios vyriausybės siekis 2013 m. sausio 1 d. padidinti MMA nuo 850 litų iki 1000 litų yra ambicingas, tačiau jis neturėtų sudrebinti šalies ekonomikos pamatų ir net padėtų ištraukti iš „šešėlio“ dalį dabar vokeliuose mokamų atlyginimų. Tai patvirtina ir skirtingų verslo sektorių atstovų pasisakymai. Kita vertus, gali kilti pagundų jau artimiausioje ateityje padidinti MMA dar ir dar kartą, destabilizuojant ne tik viešuosius finansus, bet ir darbo rinką.
Kur kas skeptiškiau reikėtų vertinti užmojus įdiegti progresinį turto ir pajamų apmokestinimą. Pasak SEB analitikų, svarbiausia yra ne tai, kad pajamų apmokestinimo progresiją Lietuvoje garantuoja neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymas. Kur kas reikšmingiau yra tai, kad nėra tiesioginio ryšio tarp progresinės gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sistemos įgyvendinimo ir socialinės atskirties mažėjimo. „Paradoksalu, tačiau remiantis Eurostat‘o duomenimis, krizės laikotarpiu pajamų atotrūkis dažniau aptirpdavo ne progresinę, o proporcinę GPM sistemą taikiusiose šalyse“, - teigė G. Nausėda.
Pasak SEB ekonomistų, iš septynių proporcinį GPM tarifą turėjusių Europos Sąjungos šalių penkiose pajamų nelygybė 2009-2010 m. buvo mažesnė nei 2004-2008 m. ir tik dviejose – didesnė. Tuo tarpu iš 20 progresinę sistemą taikiusių valstybių dešimtyje atotrūkis sumažėjo ir dešimtyje – išaugo.
„Nereikia milžiniškų intelektualinių pastangų nustatyti 30-40 proc. dydžio viršutinį GPM tarifą. Tuomet investuotojams nebeapsimokėtų samdyti Lietuvos programuotojų, apskaitininkų ir jie pasirinktų lengvesne mokesčių našta apkrautus jų kolegas Rygoje arba Taline. Atsisakius steigti verslo paslaugų centrus, nebereikėtų ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojų kategorijų - langų plovėjų, valytojų, kavinių padavėjų ir pan. – paslaugų“, - sakė G. Nausėda.
SEB bankas ir šį kartą nepakeitė 2012 m. šalies BVP plėtros prognozės (3,5 proc.), tačiau sumažino lūkesčius dėl 2013 m. ir 2014 m. – atitinkamai nuo 4,0 proc. iki 3,2 proc. ir nuo 4,0 proc. iki 3,5 proc.
Rašyti komentarą