Didelių sąskaitų priežastis - žemę šildančios trasos?

Devyniolika daugiabučių namų Bandužių, Lūžų, Jūrininkų, Vingio, Vaidaugų gatvėse administruojanti bendrija "Bandužiai", atlikusi periodinę pastatų apžiūrą, užsisakė ir visų namų termovizines nuotraukas. Jose puikiai matyti, kad visi daugiabučiai yra energetiškai neefektyvūs ir į aplinką išspinduliuoja daug šilumos energijos. Tačiau nė kiek ne mažiau šilumos netenkama, kol ji pasiekia gyventojų būstus.

"Tačiau tai ne naujiena. Anksčiau ar vėliau tuos pastatus reikės renovuoti. Kaip bendrijos valdybos pirmininkė, norėčiau, kad pagaliau būtų pradėta kalbėti apie kitą didelę problemą - trasas, kuriomis gyventojams yra tiekiama šilumos energija. Gal pirma reikėtų ne gyventojus spausti dėl namų renovacijos, o atnaujinti šilumos trasas? Manau, jas izoliavus, sąskaitos už šildymą sumažėtų trečdaliu", - svarsto Ligita Girskienė.

Jos vadovaujamoje bendrijoje kol kas dar nė vieno daugiabučio gyventojai nenusprendė renovuoti savo namo. Preliminariais apskaičiavimais, nelygu, kokios medžiagos būtų naudojamos, renovacija vienam butui kainuotų nuo 15 tūkst. iki 20 tūkst. litų. Galbūt gresiančios išlaidos ir verčia gyventojus ieškoti kitų alternatyvų šildymo kainai sumažinti.

Nuostoliai - mažiausi

Centralizuotą šilumą klaipėdiečiams tiekiančios bendrovės "Klaipėdos energija" atstovai aiškina, kad šilumos nuostolių, ją transportuojant iki klaipėdiečių būstų, išvengti nepavyktų. Nepaisant to, Klaipėdoje jie vieni mažiausių Lietuvoje. "Mes trasose prarandame tik 12,4 proc. šilumos. Tai beveik Skandinavijos šalių vidurkis, kuris siekia 12 proc." - "Vakarų ekspresui" aiškino "Klaipėdos energijos" technikos direktorius Vilius Buinevičius.

Jo teigimu, požeminės šilumos trasos Klaipėdoje nuolat atnaujinamos. Tam kasmet skiriama po 10 mln. litų. Šilumos trasų ilgis Klaipėdos mieste siekia 224 km.

"Nepaisant to, senų ir susidėvėjusių trasų, kurioms daugiau nei 30 metų, mieste yra daugiau nei 50 km. Tad visko gali būti, kad vamzdžių izoliacija per tiek metų galėjo sudūlėti, sukristi. Tad ir termovizinėse nuotraukose jos turi šviesti. Nepaisant to, trasose šilumos nuostoliai kur kas mažesni nei pačiuose namuose. Aišku, pasistengę ir mes galėtume pasiekti Skandinavijos šalių lygį ir nuostolius sumažinti iki 12 proc. Tačiau ar tuos 0,4 proc. gyventojai labai pajustų?" - svarstė V. Buinevičius.

Renovuoti būtina

Klaipėdiečio nuomonei pritaria ir Šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas. Jo teigimu, šilumos trasose patiriami nuostoliai, palyginti su nerenovuotais daugiabučiais, yra 10 kartų mažesni. "Jei mes idealiai sutvarkytume visas trasas Lietuvoje, tai per metus sutaupytume 60 mln. litų. O jei renovuotume visus daugiabučius, ekonominis efektas būtų kur kas didesnis - net 680 mln. litų per metus. Tad baksnoti į šilumininkus nėra pagrindo", - "Vakarų ekspresui" aiškino V. Stasiūnas.

Jo teigimu, šiluminėse trasose visoje Lietuvoje vidutiniškai prarandama apie 15 proc. šilumos. O tai jau beveik Europos vidurkis.

"Tačiau sniegas virš trasų tirpsta ir žolė net žiemą žaliuoja ne tik Lietuvoje, bet ir Kopenhagoje bei Helsinkyje", - juokiasi V. Stasiūnas.

LŠTA duomenimis, Lietuvoje dar sovietiniais laikais statytų daugiabučių šilumos suvartojimo norma 1 kv. metrui buvo 25-30 kWh. Renovuotuose ir naujos statybos pastatuose vienam kvadratiniam metrui tenka 10 kWh šilumos energijos. "Tad patys apskaičiuokite, kiek už šilumą mokės 60 kv. metrų ploto buto savininkai renovuotuose ir nerenovuotuose namuose", - skaičiavo V. Stasiūnas.

Vidutinė šilumos energijos kaina naujų ar modernizuotų daugiabučių 60 kv. metrų ploto butuose vidutiniškai sudaro apie 130 litų, senos statybos neapšiltintuose namuose - apie 380 litų, labai prastos būklės namuose - apie 520 litų ir daugiau.

Sąskaitos už šildymą miestuose, kuriuose vartojamos dujos, naujų ar renovuotų daugiabučių 60 kvadratinių metrų ploto butuose vidutiniškai sudaro apie 185 litus, senos statybos neapšiltintuose namuose - apie 560 litų, labai prastos būklės namuose - apie 800 litų ir daugiau. "Visoje Lietuvoje sovietinės statybos neapšiltinti daugiabučiai suvartojo vienodą šilumos kiekį - vidutiniškai apie 30 kWh vienam kvadratiniam metrui per mėnesį", - teigia V. Stasiūnas.

Biokuru - pigiau

Didmiesčiuose, kuriuose pagrindinis kuras yra dujos, anot LŠTA, skirtingas sumas lėmė skirtinga šilumos kaina. Vilniečiai už 60 kv. metrų ploto buto šildymą standartiniuose senos statybos daugiabučiuose už sausį mokės vidutiniškai 534 litus, renovuotuose ar naujuose namuose - apie 180 litų. Sostinėje vienos šilumos kWh kaina siekia 29,65 ct.

Kaune toks pat kiekis šilumos kiekis kainuoja 31,68 ct. Čia 60 kvadratinių metrų ploto buto šildymas standartiniuose senos statybos namuose už sausį vidutiniškai kainuos 570 litų, renovuotuose ar naujuose namuose - apie 190 litų.

Klaipėdiečiams, gyvenantiems senuose namuose, šildymas kainuos vidutiniškai 501 litą, renovuotuose ar naujuose namuose - apie 170 litų. Uostamiestyje šilumos kaina sudaro 27,84 ct/kWh.

Šiauliuose pernai biokuro vartojimas išaugo iki 38 proc., todėl ir šilumos kaina sumažėjo iki 25,72 ct/kWh. Čia gyventojai sausį už šilumą mokės dar mažiau - apie 463 litus už 60 kv. metrų ploto buto šildymą neapšildytuose senos statybos namuose, renovuotuose ar naujuose namuose - apie 155 litus.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, gamtines dujas vartojančiuose miestuose 2013-ųjų sausį vidutinė šilumos kaina siekė apie 31 ct/kWh.
Tarp tokių miestų yra Anykščiai, Prienai, Trakai, Pakruojis, Joniškis, Šalčininkai, Kaunas, Druskininkai, Palanga, Alytus, Vilnius, Marijampolė, Jonava, Klaipėda, Visaginas, Šiauliai.
Miestuose, kuriuose šiluma gaminama kūrenant tris kartus pigesnį biokurą (Molėtai, Ignalina, Širvintos, Utena, Birštonas, Tauragė, Raseiniai, Radviliškis, Mažeikiai, Varėna, Švenčionys, Šilutė, Lazdijai, Šilalė, Plungė, Kaišiadorys, Kelmė ir Kretinga), šilumos kaina gruodį buvo apie 18-25 ct/kWh ir vidutiniškai sudarė 21 ct/kWh.