Dideliems svarbu, kad maži negamintų

- Kai mūsų šalis pasieks 75 proc. ES išsivystymo lygio, ES parama Lietuvai mažės, tai gali nutikti jau 2020 metais. Bet šiandien matote ES paramos naudą kaimuose. Kiek tokių kaimų kaip Naisiai?

- Kaip Europoje yra atsilikusios valstybės, taip pačioje Lietuvoje yra atsilikę rajonai. Nes per daug ES paramos metų viskas buvo „sukišta“ į 5 didžiuosius miestus. Išėjo taip, kad dabar Lietuvoje yra sachara ir ne sachara.

2020 metais mažės ES parama, o ji yra didžiulė, bet kažkodėl savo biudžeto nesugebame susitvarkyti, kad jis nebūtų deficitinis, tik dairomės į kitas valstybes, kurios labiau prasiskolinusios. Nepamirškime, kad mūsų šalis dar turi apie 41 mlrd. litų (11 884 057 971 eurą) skolos. Baisu tai, kad ES parama yra ne panaudojama, o įsisavinama, o įsisavinti daug proto nereikia. O kokia kapitalo grąža? Jeigu per 5 metus ES pramos gauname daugiau kaip 30 mlrd. litų (8 695 652 174 eurus), reikia pažiūrėti, ką gausime atgal? Aš jau nekalbu apie visokius dujų terminalus, kur Europa pinigus skiria, kad tai duotų naudos perspektyvoje, nematome.

Štai sukišami dideli pinigai į žemės ūkį, o pelningumas bendrajame vidaus produkte (BVP) sąlygiškai nedidelis. Kita vertus, BVP irgi keistas darinys, jį kaip nori, taip gali padaryti. Taigi jau metai, kai įsivedėme eurą, tai kodėl negalime padaryti taip: paimti 10 valstybių - ir turtingų, ir nelabai - ir pažiūrėti, kiek žmogui reikia dirbti, kad uždirbtų kilogramą duonos, litrą pieno, kilogramą cukraus ir taip toliau. O ne skaityti, kada koks ekonomistas pasakys, kad televizorius atpigo. Tada bus aišku, kiek uždirba žemdirbys ir kiek darbininkas, baigsis visos nesąmonės su kalbėjimais „mes einame į priekį“.

- Visi puikiai pamename, kad ES parama buvo skiriama už pasitraukimą iš aktyvios žemės ūkio veiklos. Jei principas toks, tai kodėl paramos negavo aktyvios žemės ūkio veiklos nepradėję?

- Čia grynai biznis, kur dviese arba apskritai kur kažkas tariasi, tai vis tiek už nugaros yra pinigai. Aišku viena, kad svarbiausia Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Anglijos interesai. Joms svarbu, kad mes tik mažiau gamintume. Anksčiau gaminome 3,5 mln. tonų pieno per metus, dabar tik 1,5 mln. tonų. Bet va - užsienis gavo pigios darbo jėgos iš Lietuvos, užsienio žemės ūkyje lietuviai dirba.

O dėl mūsų žemdirbių ir ES paramos, dabar kiekvienas plotelis, kur krūmais buvo užaugęs, suartas, kad būtų gauta keli eurai paramos.

- Ar nenutiks taip, kad, pasibaigus ES paramai, dalis žemdirbių apskritai nutrauks savo veiklą?

- Noriu akcentuoti, kad maisto, pieno pramonėje investicijos yra nemažos, praeis 5 metai, ūkininkai dar nebus bankams išmokėję paskolų už įrenginius ir panašiai. Tai jei nebus ūkio, nebus iš ko grąžinti paskolų.

- Mūsų politikai nuolat pabrėžia, kad gauname nemažą ES paramą, tačiau kažkodėl ne visi žmonės tą gėrį pajaučia. Jūs pats pajautėte?

- Ne, aš asmeniškai nejaučiu, gaunu pensiją ir viskas. Parama yra gerai, bet klausimas, kur ji nueina ir ar tikslingai panaudojama.

- O jeigu bėda ir tektų išstoti iš ES, kas susimokėtų už išstojimą? Ir tie, kurie paramos nepajautė?

- Pažiūrėkime, kas Lenkijoje darosi. Lenkai sako: norite, kad neišeitume iš ES, garantuokite mums NATO. O susimokėti išstojant reikėtų visiems, ir vaikų vaikams. Teisinga ar neteisinga, nė nereikėtų mąstyti, esminis dalykas, kad nebūtų iš ko atiduoti tų pinigų.

- Po 4 metų turėtų mažėti ES parama, bet nepamirškime, kad esame sparčiausiai senėjanti visuomenė visoje ES. Kas išlaikys visą infrastruktūrą, sukurtą už ES paramą? Vešimės pigios darbo jėgos iš trečiųjų šalių?

- Dabar 1,2 dirbančio žmogaus išlaiko 1 pensininką, o po 2025 metų 1 pensininką išlaikys 0,8 dirbančio žmogaus. Dalis jaunimo dabar spjauna į savo šalį ir išvažiuoja. Štai ir atsakymas.

Faktas

Finansų ministerijos duomenimis, nuo 2004 metų gegužės iki 2015-ųjų lapkričio 30 dienos Lietuva yra gavusi apie 14,3 mlrd. eurų Europos Sąjungos paramos.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“