Didėjančios kainos keičia supratimą apie maistą

Muzikologė, TV laidų vedėja Zita Kelmickaitė atkreipė dėmesį, kad kintančios kainos veikia ne tik mūsų apsipirkimo įpročius, bet ir supratimą apie maistą, esą kas anksčiau buvo vadinama „ubagų“ maistu, šiandieną jau tapo prabangos preke.

„Juk buvo posakis: iš bado ir šuo varškę ėda. Tai šiandien varškės ne kiekvienas ir įpirks. Anksčiau, jei neturėdavai pinigų, nusipirkdavai batono, daktariškos dešros, kilkių konservų ir kiaušinį pasikepdavai. Ir tai jau reikšdavo, kad namie nėra ką valgyti.

O pabandykite šiandien nusipirkti paprastos daktariškos dešros. Galima drąsiai sakyti, kad tokio dalyko kaip „kapeikos“ paprasčiausiai neliko“, - buvo įsitikinusi „Vakaro žinių“ pašnekovė.

Moteris baisėjosi, kaip šiandieną šeimininkėms reikia išmaitinti šeimą, kurioje auga keli paaugliai, kuriems neužteks batono riekelės, kad pasisotintų. Būtent didelės kainos, pasak Z.Kelmickaitės, ir privertė žmones mąstyti, kaip išsisukti pigiai, skaniai ir sočiai.

„Išeitis yra - gaminti namuose. Šeimyniškos moterys verda vištienos kojas, kakliukus, bulves, iš jų gamina sriubas ir pan. Mes grįžtam į tą laiką, kai viską gamindavom namuose. Tai vienintelis būdas išgyventi. Aš ir pati „mandravojau“, kad neturiu laiko. Bet supratau, kad jei noriu valgyti skaniai, sočiai ir pigiai, teks to laiko surasti“, - patirtimi dalijosi muzikologė.

Duona, miltai

Šiemet Lietuvoje grūdų derlius - rekordinis. Nors, regis, situacija palanki mažinti duonos bei kitų grūdinių produktų kainas, kol kas kalbama tik apie jų brangimą, mat prognozuojama, kad rudenį duona brangs dešimt, miltai - dvidešimt procentų, o gal ir daugiau.

Didžiausią įtaką tam padarė pasaulyje padidėjusi grūdų paklausa. Šiemet JAV, Australijoje ir Rusijoje dėl sausrų užauginta mažiau grūdų, todėl jų kaina šoktelėjo apie 25 proc.

Nepaisant to, kad Lietuvoje nieko panašaus nebuvo, pasaulinės tendencijos atsiliepė ir mūsų kainoms, todėl grūdų kaina kyla ir Lietuvoje. Maža to, didelė dalis grūdų yra eksportuojama nieko nepaliekant šalies perdirbėjams.

Tuo tarpu pabrangus grūdams malūnai tvirtina didinsiantys ir miltų kainą, o kepyklos - duonos. Prie kainų kilimo dar prisideda ir brangstančios dujos, tai kepyklos bando kompensuoti pirkėjų sąskaita.

Grikiai

Grikiai, ko gero, vienas iš maisto produktų, pastaraisiais metais sukėlusių daugiausia kalbų. Juk visi dar atsimena laikus, kai už pakelį grikių parduotuvėje teko pakloti apie 7 litus.

Nors šios vasaros pradžioje buvo prognozuojamas didelis grikių derlius, ūkininkų lūkesčiai nepasiteisino.

Šiemet ūkininkai grikiais apsėjo kaip niekad daug žemės - 38,6 tūkst. hektarų. Tai kone dvigubai daugiau nei prieš porą metų.

Nepaisant to, derlius Lietuvoje buvo net perpus mažesnis nei tikėtasi, kas ir išpūtė supirkimo kainą. Rugsėjo viduryje ji siekė
1000-1100 litų už toną. Tai maždaug 200 litų mažiau nei prieš metus, tačiau daugiau nei buvo planuota prieš kelis mėnesius.

Tačiau eksportuotojai sumoka bent keliais litais daugiau nei vietos perdirbėjai.

Bulvės ir morkos

Vienos pigiausių daržovių - bulvės ir morkos - parduotuvėse šiemet brangesnės nei pernai. Prognozuojama, esą rudens pabaigoje teks mokėti dar daugiau.

Šią dieną kilogramą morkų ūkininkai pas mus parduoda po 60-70 centų, o rusai perka po litą.

Didieji bulvių ir morkų augintojai neskuba jų pardavinėti ir tikina palauksiantys, kai išseks mažesnių augintojų ar užsieniečių atsargos. Lietuviškų bulvių prašo britai, olandai, net lenkai ir vengrai. Šiose šalyse jų stinga.

Žadama, kad į svečias šalis netrukus iškeliaus ir lietuviški kopūstai, mat užsienio prekybos centrai siūlo didesnę kainą.

Kiauliena

Kiaulių augintojai gąsdina didinsiantys kainas 5-15 proc., argumentuodami pabrangusiais pašarais dėl kurių vėl gi kaltos didžiulės sausros Rusijoje ir JAV, sunaikinusios dalį derliaus. Mėsa nuo metų pradžios jau pabrango 2,7 proc.

Prieš penkerius metus tona pašarinių grūdų kainavo 200 litų, o šiemet jau 600 litų. Dar viena iš galimų kiaulienos brangimo priežasčių - Rusijos įstojimas į Pasaulio prekybos organizaciją, dėl ko didieji Lietuvos kiaulių augintojai veža mėsą į Rusiją.

Taip pat manoma, kad Lietuvoje kiauliena brangsta ir dėl mažėjančio auginamų kiaulių skaičiaus. Šiuo metu Lietuvoje auginama 820 tūkst. kiaulių, nors dar prieš porą metų jų buvo apie milijoną.

Kiaušiniai

Šiais metais šv.Velykos buvo liūdnos, mat retas kuris galėjo papuošti šventinį stalą margučiais. Vasarį kiaušinių kainos pasiekė rekordines aukštumas. 10 kiaušinių atsiėjo apie 7 litus. Šiuo metu toks pat kiekis kiaušinių kainuoja jau kiek mažiau - apie 3,7-4,7 lito. Tačiau turint omeny šiandienines tendencijas, kitos Velykos gali būti ne ką linksmesnės. Kiaušinių eksportas per metus padvigubėjo, todėl ir jų kaina šiemet smarkiai šoktelėjo. Šiuo metu Lietuvos paukštininkai į kitas šalis išgabena 30-40 proc. kiaušinių. Kiaušiniai keliauja į Vokietiją, Estiją, Suomiją ir toliau. Prie kainų kilimo prisidėjo ir paukščius iš ankštų narvų išlaisvinusi ES vištų gerovės direktyva, taip pat pabrango grūdai ir vištų pašarai, kurie sudaro kone du trečdalius kiaušinių savikainos. Šią dieną vištos lesinamos pašarais, pagamintais iš pernykščio derliaus grūdų. Tačiau kai šie baigsis ir paukštynai bus priversti pirkti naujus, tikėtina, kad kiaušinių kaina šoktels į viršų.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"