„Iš pradžių su kolega pamatėme, kad nuolaida pritaikoma ne visai sumai, o kiekvienai prekei atskirai. Todėl, eksperimentuodami, į krepšelį pradėjome krauti kūno pienelį už 9 litus, o parduotuvės sistema paskaičiuodavo taip, kad mums likdavo dar 11 litų. Užsisakę 25 vnt., sąskaitoje turėjome 275 litus“, – LRT.lt teigia pirkėja Kristina.
Taip du kolegos apsipirko daugiau, nei už 1000 litų, o „Pigu.lt“ sistema informavo, kad užsakymas priimtas ir netrukus bus pradėtas vykdyti. Tačiau pašnekovės kolega buvo sąžiningas – netrukus susisiekė su pardavėjais ir papasakojo apie klaidą.
„Bendradarbis sakė, kad atsiliepusi administracijos atstovė buvo gerokai nustebusi, atrodė, kad negalėjo patikėti tokia situacija“, – sako Kristina.
Pirkėjų užsakymų krepšelis
Spraga sistemoje buvo maždaug savaitę
LRT.lt susisiekus su internetine parduotuve, jos atstovė patvirtino, kad sistemoje buvo atsiradusi techninė klaida.
„Taip nutiko dėl techninių tinklalapio niuansų. Pirmadienį ši problema buvo išspręsta. Dėkojame pirkėjams už sąžiningumą – kad nepasinaudojo spraga ir pranešė apie gedimą“, – situaciją komentuoja „Pigu.lt“ rinkodaros direktorė Kristina Gumauskienė.
Jos teigimu, sistemoje spraga galėjo būti apie savaitę, tačiau ja niekas nepasinaudojo: „Apgavysčių nepastebėjome. Kai ruošiame akcijų ataskaitą, iš karto pastebime tokias klaidas.“
Tuo metu Kristinos kolega Jonas sako, kad, išsiaiškinęs klaidą, peržvelgė anksčiau vykdytus savo apsipirkimus: „Su tokiu pat kuponu pirkau kvepalus maždaug prieš mėnesį. Dabar patikrinau ir pamačiau, kad nuolaida buvo pritaikyta kiekvienai prekei, o ne galutinei sumai.“
Teisininkas: būtų reikėję susimokėti
Pirkėjų krepšelis |
Advokatų kontoros „Lawin“ teisininkas prof. Vytautas Mizaras teigia, kad, jei pirkėjai ir būtų atsiėmę prekes, o pardavėjas prieš tai aiškiai būtų nurodęs, kad nuolaidos nesisumuoja, pinigus būtų tekę grąžinti.
„Bet kokiu atveju abi šalys turi elgtis sąžiningai. Jei pirkėjas pasirenka prekes ir gauna nuolaidą už kiekvieną prekę, o paskui paaiškėja, kad sąlygos turėjo būti kitokios, vėliau įmonė galėtų pareikalauti grąžinti pinigus. Teisine kalba tai vadintųsi be teisėto pagrindo įgyto turto grąžinimas“, – aiškina V. Mizaras.
Jo žodžiais, gali atsitikti ir taip, kad nuolaidų taikymo sąlygos neaiškios. Tokiu atveju atsakomybę turėtų prisiimti pardavėjas.
Rašyti komentarą