Dėl sumažintų įmokų į pensijų fondus jau "išgaravo" 60 mln. litų

Vyriausybei dar 2009 m. spalį pensijų įmokų dydį į privačius fondus sumažinus nuo 5,5 proc. iki 2 proc., būsimieji pensininkai prarado jau 1,2 mlrd. litų, iš kurių daugiau kaip 60 mln. litų sudaro neuždirbtos palūkanos, rodo Pensijų fondų dalyvių asociacijos (PFDA) atlikti skaičiavimai.

"Kaip matome, šiandien pensijų fondų dalyviai liko apgauti. Tuomet, kai buvo sumažintos įmokos į pensijų fondus, asociacija dėl tokių valdžios veiksmų ėmėsi teisinių priemonių. Kreipėmės į teismus. Pagaliau teismai kreipėsi į Konstitucinį teismą (KT) su klausimu, ar toks įmokų sumažinimas neprieštarauja Konstitucijai. Tikimės, kad kitais metais KT duos atsakymus, tačiau laikas nestovi. Nepervestos įmokos ir neuždirbtos palūkanos jau dabar siekia 1,2 mlrd. litų ir vis garsiau pasigirsta raginimai likusias įmokas paimti ir nacionalizuoti. Lyg ir siūloma visiškai sužlugdyti pensijų kaupimo sistemą", - antradienį spaudos konferencijoje teigė PFDA pirmininkas Mindaugas Gedeikis.

Pasak jo, šiuo metu pensijų dalyvių sukauptas turtas siekia daugiau kaip 4 mlrd. litų, o pensijų fondų dalyvių skaičius viršija 1 mln., tad nacionalizavus šią sumą, tenkinant valdžios poreikius, kiekvienas jų netektų apie 4 tūkst. litų sukauptų lėšų.

"Senatvės II pakopos pensijų fonduose šiuo metu kaupia apie 1 mln. asmenų, o "Sodra" pensijų išmokas suteikia 600 tūkst. gyventojų. Šiuo atveju, nacionalizavus turtą, pavyktų panaikinti dvejų metų "Sodros" biudžeto deficitą, tačiau savo turto netektų 1 mln. gyventojų ir būtų patenkinti tik trumpalaikiai, mažesniosios dalies poreikiai", - pažymėjo M. Gedeikis.

PFDA valdybos pirmininko Marijaus Kalesinsko tikinimu, šalies politiniams sluoksniams aktyviai diskutuojant apie "Sodros" pertvarką derėtų atsižvelgti į Estijos pavyzdį, kur su finansiniu nuosmukiu susitvarkiusi vyriausybė sugebėjo ne tik atkurti sumažintas įmokas, bet jas siekia didinti, taip užtikrindama gyventojams ramesnę senatvę.

"Dabartinė "Sodros" sistema neužtikrins pensijų gyventojams, ir vienintelis sprendimas - didinti kaupimą. Tai, kas yra sumažinta - labai prastas precedentas. Mes bylinėsimės teismuose, reikia ieškoti sprendimų, kaip tas įmokas padidinti. Matome daug prasmės, kai reikia stiprinti valdymo kontrolę, įtraukiant ir pačius dalyvius. Pensijų fondų rinka gali būti atverta didesnei konkurencijai, turėtume svarstyti galimybę įtraukti ir geriausius ES valdytojus. O dėl pačios "Sodros" siūlytume mažinti jos reikšmingumą, kad šis fondas atliktų tik socialinio draudimo funkciją, išmokėtų pašalpas, o pensijos užtikrinimas yra ilgalaikis procesas ir jį pasiekti gali būti įmanoma tik per kaupimą", - aiškino M. Kalesinskas.

Kaip teigia asociacijos valdybos pirmininkas, šiuo metu šalyje veikianti sistema, kurioje dalyvauja 30 privačių pensijų kaupimo fondų, taip pat turi gana daug spragų, kurias derėtų taisyti - reguliuoti jų administravimo išlaidas, skatinti didesnę konkurenciją, taip sudarant geresnes sąlygas patiems vartotojams.

"Galėtų būti skiriama daugiau dėmesio ir paaiškinimui - kokį fondą rinktis, kaip apsispręsti, ar dalyvauti kaupime konkrečiu atveju. Galėtų būti įvestas privalomas susipažinimas su tokia situacija. Didesnė konkurencija pagerintų ir pagelbėtų sumažinti pensijų sistemos kaštus. Kodėl žmonės negali žinoti tų fondų, kuriuose geriausia kaupti ir kurie yra efektyviausi? Čia trūksta tik politinės valios. (...) Mes domėjomės kitų šalių praktikomis, kur yra sutariama, kad optimaliausios įmokos turėtų sudaryti apie 10 proc. darbuotojo atlygio ir nuo to sukauptos lėšos leistų mokėti normalią pensiją. Mes jungiamės prie tų pasiūlymų ir manome, kad turi būti ne tik atstatytas lygis, bet ir įvestas padidinimas", - sakė M. Kalesinskas.