Dėl staigaus atšilimo Baltijos šalys apsirūpino elektra pačios

Dėl staiga atšilusio oro praėjusią savaitę Baltijos šalių elektrinės pagamino beveik visą reikalingą energiją – 94 proc. Tik 6 proc. trūkstamos elektros importuota iš Rusijos ir Suomijos, kai praėjusių metų importo vidurkis siekė 21 proc. Išaugusią vietinę generaciją lėmė sumažėjęs vartojimas ir pakilęs vandens lygis Dauguvos upėje. „Elektrum Lietuva" prognozuoja, kad potvynis, leisiantis gaminti daugiau elektros energijos, tęsis mažiausiai iki gegužės mėn. vidurio.

Praėjusią savaitę elektros energijos gamyba visame Baltijos šalių regione išaugo 18 proc. iki 453 GWh. Daugiausiai pagamino Latvija – 44 proc., šiek tiek mažiau Estija – 42 proc. ir mažiausiai Lietuva – 14 proc. Tuo tarpu suvartojimas regione krito 5 proc. iki 480 GWh.

„Dėl užsitęsusių šaltų orų potvynis Dauguvos upėje vėlavo 2–3 savaites, tačiau staigus atšilimas lėmė vandens kiekio upėje pakilimą iki 4000 m3/s. Tai – beveik septynis kartus daugiau už vidutinį metinį lygį. Gausus vandens kiekis leidžia visoms trims hidroelektrinėms dirbti visu pajėgumu dieną ir naktį – 1500 MW. Tikimasi, kad gegužės mėn. pabaigoje vandens lygis kris iki 1000 m3/s, tad ir elektros generacija turėtų grįžti į įprastas vėžes", – teigia Gatis Junghans, UAB „Elektrum Lietuva" generalinis direktorius.

Sumažėjusi elektros energijos paklausa lėmė ir momentinių elektros kainų kritimą balandžio mėn. Lietuvos „Nord Pool Spot" biržoje nuo mėnesio pradžios kaina nukrito 20 proc. ir šiuo metu siekia 40 EUR/MWh.

Išankstinių elektros sandorių kainos balandžio mėn. taip pat mažėjo dėl CO2 emisijų ir momentinių kainų kritimo bei šilto oro Šiaurinėje Europos dalyje. Suomijoje išankstinė kaina 2014 m. nukrito 3 proc. ir praėjusią savaitę siekė 39,53 EUR/MWh, tuo tarpu numatoma išankstinė kaina Estijai yra 39,1 EUR/MWh, o Lietuvai ir Latvijai – 40,9 EUR/MWh.