Dėl kvotų toliau kunkuliuoja aistros

"Vakarų ekspresas" jau rašė, jog pagal dabar galiojantį Žuvininkystės įstatymą, vienas ūkio subjektas gali turėti teisę į ne daugiau nei 40 proc. Lietuvai skirtų kiekvienos rūšies žuvų žvejybos galimybių Baltijos jūroje. Anot kai kurių žvejų, toks teisinis reguliavimas sudaro išskirtines sąlygas dviem ūkio subjektams gauti maksimalią beveik 69 proc. šprotų ir 66 proc. strimelių kvotą, o likusioms 17 įmonių, atmetus rezervui paliekamas kvotas, lieka po kiek daugiau nei 20 proc. šprotų ir strimelių.

D. Kepenis aiškino, jog pataisa, kuria koncentraciją sumažinus nuo 40 iki 20 proc. neva būtų sulygintos žvejų galimybės, bus svarstoma tik kovo mėnesį.

Susitikime dalyvavęs Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila tvirtino įžvelgiantis didžiulę nelygybę, kai keliolika įmonių gauna keliasdešimties, o dvi įmonės - kelių tūkstančių tonų dydžio kvotas.

"Tai yra didžiulė nelygybė ir diskriminacija, nes verslas sukoncentruotas į vienas rankas. Prašėme, rašėme raštus į Seimą ir Vyriausybę, kad pataisa būtų priimama nagrinėti ypatingos skubos tvarka", - sakė A. Bargaila ir pridūrė, jog tokiu būdu būtų galima siekti iš naujo paskirstyti kvotas.

Susitikimo metu skambėjo siūlymai keisti kvotų skirstymo sistemą. Siūlyta atsisakyti neva ydingos praktikos, kai kvota skiriama pagal ankstesnių metų įdirbį. Kiekiai turėtų būti paskirstyti pagal turimą laivyno dydį, dirbančių žmonių skaičių, net pagal tai, kokią ekonominę grąžą duoda sužvejotas laimikis.

Tačiau Žvejų ir žuvies perdirbėjų asociacijos "Baltijos žvejas" pirmininkas Algirdas Aušra su tokiais siūlymais nesutinka.

"Bandoma sudaryti tokį įspūdį, jog staiga iš kažkur kažkas nukrito ir pasidarė. Ketverius metus Seimas užsiėmė šiuo įstatymu, visi argumentavo, tam turėjo galimybę, ir įstatymas buvo pasiektas derybų keliu. Kadangi dabar atsirado nauji Seimo nariai, naujos ausys, vėl galime rėkti šaukti, kad anie buvę vagys, o dabar būsite geri ir išspręsite mūsų pusėn klausimą", - sakė A. Aušra.

Anot jo, Seime žadami svarstyti siūlymai niekuo nepagrįsti: niekas nepaaiškina, kodėl pasirinkta būtent 20 proc. rinkos dalies ribojimas, o Seimas įsiklauso tik į vienos pusės argumentus. Anot A. Aušros, pats D. Kepenis pareiškė, jog siūlymas atsirado "paprašius rinkėjams".

Pikta ir dėl to, jog, daugelį metų investavus į laivyną, patikėjus ankstesnių Vyriausybių pažadais, kvotas norima perdalinti tiems, kurie įdirbio gaudant šprotus ir strimeles neturi.

"Galima teigti, kad žvejai siekia neuždirbtos naudos. Kai kurios įmonės į klausimą, kodėl tu negauni kvotos, atsako tyla. O atsakymas paprastas - kai kurios įmonės niekuomet tų žuvų negaudė. O dabar jie jau nori", - pridūrė A. Aušra.