Dėl brangstančios energijos daržoves žieminiuose šiltnamiuose auginti išgali tik entuziastai

Vėliau nei norėtųsi „Kietaviškių gausos“ šiltnamiuose užderėjo pirmieji agurkai ir salotos.

„Prieš trejus metus pirmus agurkus skindavome apie vasario 16 dieną, dabar tik apie kovo 8–10 dieną. Tam įtakos turėjo brangstanti energija. Per pusantrų metų šildymas pabrango apie 25 proc.“, – aiškino bendrovės „Kietaviškių gausos“ vyriausiasis agronomas Nerijus Rakickas.

Po vadinamosios naktinės mokesčių reformos, kai buvo panaikintos PVM lengvatos, likusius žieminius šiltnamius mūsų šalyje galima suskaičiuoti ant pirštų – daržoves ryžtasi auginti entuziastai ir keli šeimos ūkiai. Augintojai sako, kad jei naujoji Vyriausybė nesiims veiksmų, šiltnamių laukia linų sektoriaus likimas.

„Veiklą sustabdė tokie dideli šiltnamiai kaip Neveronių. Praktiškai veiklą sustabdė ir „Pagirių šiltnamiai“, o juk buvo net 25 ha. Iš stambių liko tik Kietaviškių, turinis 15 ha, tačiau ir jų kantrybė baigia išsekti“, – aiškino Lietuvos šiltnamių asociacijos prezidentas Antanas Šležas.

­„Mus gelbsti tai, kad energiją, tą šilumą gauname iš Lietuvos elektrinės. Mums pigiau nei patiems turėti dujinį katilą ir šildytis“, – dėstė „Kietaviškių gausos“ vyriausiasis agronomas Nerijus Rakickas.

„Kadangi tai susiję energetika, kalbame apie lengvatas šiltnamiams energetikos srityje. Be abejo, turi būti politinės valios. Aš pats esu bendravęs su keliais premjerais. Visi išklauso, galva palinksi, bet iki šios dienos taip nieks ir nebuvo padaryta“, – atkreipė dėmesį Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas.

Ant Velykų stalo nebus Lietuvoje užaugintų pomidorų – pirmieji Kietaviškių šiltnamiuose turėtų užderėti maždaug po mėnesio. Augintojai sako, kad norint mūsų šalies rinkai tokiu laiku patiekti pomidorų šiltnamius reikia šildyti nuo gruodžio. Esant dabartinėms energijos išteklių kainoms, konkuruoti su Ispanijoje, Nyderlanduose ir kitose šalyse užaugintomis daržovėmis vietinė produkcija vis tiek negalėtų.