Klaipėdos apskrities miestų/rajonų duomenys:
|
Gyventojų, deklaravusių gautas paskolas, skaičius |
Deklaruota pasiskolintų piniginių lėšų suma, € |
Gyventojų, deklaravusių gautas dovanas, skaičius |
Deklaruota dovanojimo būdu gautų pajamų suma, € |
Bendra deklaruota gautų paskolų ir dovanų suma, € |
Klaipėdos m. |
82 |
5 533 810 |
191 |
6 149 988 |
11 683 798 |
Neringos m. |
5 |
451 211 |
18 |
426 085 |
877 296 |
Palangos m. |
22 |
4 028 736 |
33 |
3 247 817 |
7 276 553 |
Klaipėdos r. |
20 |
927 862 |
55 |
1 573 093 |
2 500 955 |
Kretingos r. |
10 |
1 053 496 |
28 |
537 818 |
1 591 314 |
Skuodo r. |
2 |
37 651 |
7 |
90 912 |
128 563 |
Šilutės r. |
12 |
281 825 |
34 |
804 728 |
1 086 553 |
Nors dauguma pranešimų PRC911 pateikiama be klaidų, tačiau VMI pastebi, kad kai kurie gyventojai jame įrašo klaidingą Lietuvos gyventojo asmens kodą, kurio nėra Gyventojų registre, ar įrašo Lietuvos gyventojo asmens kodą, kuris neatitinka vardo ir pavardės pagal Gyventojų registrą. Dalis gyventojų neužpildo privalomų laukelių: „Šaltinio kodas“, „Šaltinio davėjo Asmens vardas ir pavardė (pavadinimas), „Valiuta“, „Valstybės kodas“ arba pastaruosius du laukelius užpildo ne iš sąrašo, pavyzdžiui, vietoj LTL įrašo LT ar LTU ir kt.
Klaipėdos AVMI primena, kad informaciją apie grynaisiais gautas paskolas ir dovanas gyventojai turi pateikti iki birželio 30 d. Pažymėtina, jog teikdamas patikslintą pranešimą po šio termino, mokesčių mokėtojas galės tik tikslinti informaciją, susijusią su jau nurodytais šaltiniais; į patikslintą pranešimą nauji šaltiniai negalės būti įrašyti. Nepateikęs laiku pranešimo PRC911*, gyventojas vėliau negalės VMI įrodinėti paskolų ar dovanų rašteliais savo įgyto turto teisėtumo.
„Gyventojams pateikus teisingus duomenis apie grynaisiais gautas paskolas ir dovanas, apie kurias mokesčių administratorius neturėjo duomenų, ateityje mokesčių mokėtojui kils mažiau rūpesčių pagrindžiant brangaus turto įsigijimo šaltinius, o VMI galės tiksliau identifikuoti rizikingus mokesčių mokėtojus, netrukdydama sąžiningų gyventojų“, - sako Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento direktorė Gražina Rimkienė, paminėjusi, kad iki šiol nemaža dalis rizikingų mokesčių mokėtojų, dėl kurių įsigyto turto šaltinių teisėtumo VMI kildavo pagrįstų abejonių, teigdavo gavę įvairių paskolų ar dovanų, nevengdavo to įrodinėti pateikdami fiktyvius, notaro nepatvirtintus raštelius.
Pvz., Klaipėdos apskrityje nustatytas atvejis, kai „dovanomis ir paskolomis“ buvo bandyta pagrįsti apie 400 tūkst. € neaiškios kilmės nedeklaruotą pajamų sumą. Iš neoficialiai gautų pajamų šeima įsigijo nekilnojamojo turto, vyko į keliones, finansavo įmonės veiklą, o VMI patikrinimo metu vieną po kitos kūrė versijas apie dovanas ir paskolas, gautas iš mirusių giminaičių. VMI, įvertinusi skolintojų finansines galimybes, tokią versiją paneigė ir priskaičiavo sumokėti į biudžetą beveik 100 tūkst.€ gyventojų pajamų mokesčio, delspinigių ir baudų.
Klaipėdos AVMI primena, kad tikrindamas gyventojų pajamas mokesčių administratorius gali analizuoti ir tų žmonių, iš kurių gautos paskolos ar dovanos, finansines galimybes, t.y. aiškintis, ar jie turėjo pakankamai lėšų dovanoms ir paskoloms teikti. Todėl tikimasi, kad mokesčių mokėtojai pateiks teisingą informaciją apie paskolas ir dovanas, o ne fiktyvius duomenis. Pranešimą PRC911 lengviausia ir greičiausia pateikti per VMI Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) arba galima pristatyti į bet kurią apskrities valstybinę mokesčių inspekciją. Jį gali pateikti pats mokesčių mokėtojas ar jo įgaliotas asmuo.
Rašyti komentarą