Degins dar daugiau atliekų

Nuo vasario bendrovei vadovaujantis Tomas Eikinas patikino, jog atitinkami poveikio aplinkai vertinimo dokumentai jau patvirtinti, tad dar šią vasarą tikimasi sulaukti leidimo peržengti šiuo metu nustatytą 180 tūkst. tonų per metus ribą.

Praėjusiais metais bendrovė džiaugėsi gerėjančiais rodikliais. Tą iš esmės lėmė gautas leidimas deginti ne tik Klaipėdos regiono, bet ir visos Lietuvos išrūšiuotas atliekas. Per praėjusius metus jėgainėje buvo sudeginta 180 tūkst. t atliekų bei 99 tūkst. t biokuro. Anot T. Eikino, bendrovės siekis - šilumą gaminti tik iš atliekų visiškai atsisakant biokuro. Pernai atliekos sudarė 65 proc. kuro balanso, o šįmet šis rodiklis, tikimasi, sieks daugiau nei 80 proc.

Didžiąją dalį (40 proc.) atliekų vis dar tiekia Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC), 23 proc. - vilniečių UAB "Ecoservice", 11 proc. Kauno RATC, o likusią "pyrago" dalį išsidalijo mažesni tiekėjai, tarp kurių yra Alytaus RATC. Atliekų degintojai nustatė, jog į krosnis daugiausia nukeliauja minkštojo plastiko, audinių, popieriaus ir kitų atliekų.

Pernai bendrovėje buvo pagaminta 416 gigavatvalandžių (GWh) šilumos energijos (2014 m. - 355 GWh) ir 143 GWh elektros energijos (2014 m. - 130 GWh).

"Pajuokaujame, kad naujametę naktį fejerverkais išmetama tiek teršalų, kiek jėgainė per 25 veiklos metus nepajėgtų išmesti. Nuo pat veiklos pradžios mūsų taršos emisijos yra dešimtis ir kartais net šimtus kartus mažesnės, nei deklaravome iš pradžių", - tikina T. Eikinas.

Beje, daugėjant deginamų atliekų kasmet vis daugiau susidaro ir nuodingų pelenų bei šlako. Pirmieji, kadangi Lietuvoje niekas neužsiima jų neutralizavimu, laivais plukdomi į atitinkamas įmones Norvegijoje, o šlakas (iš jo prieš tai magnetais ištraukiamas metalas), kurio pernai susidarė 59 tūkst. tonų, vis dar keliauja į sąvartyną.

"Šlakas šiuo metu Lietuvoje traktuojamas kaip atlieka, bet Europoje jis plačiai naudojamas ir pritaikomas statyboje, tiesiant kelius. Jei pavyktų šlaką standartizuoti ir paversti produktu, jį būtų galima naudoti vietoje smėlio, žvyro ar kitų medžiagų", - sakė T. Eikinas ir pridūrė, jog jau keletą metų vyksta derybos dėl jo "legalizavimo".

Tikimasi jų rezultatų sulaukti jau šiemet.