Degalų kainos nafta nelemia

Reikia derinti su Varšuva

Birželio pabaigoje pasaulinės naftos kainos pasiekė senokai regėtas aukštumas - 115 JAV dolerių už barelį. Tiesa, tai gerokai mažiau nei 2008-aisiais, kai ji kainavo net 147 dolerius, tačiau Lietuvos degalinėse pabrangimas iškart pasijuto. O nuo birželio pabaigos pasaulinės naftos kainos nuolat krinta ir dabar jau net nesiekia 90 dolerių - atpigo penktadaliu. Tačiau Lietuvos degalų vartotojai to kažkodėl beveik nepajuto. Štai litras populiariausios markės benzino, šalies degalinėse birželį ir liepą kainavęs vidutiniškai apie 4,55-4,6 lito, rugpjūtį vis dar kainavo 4,59 lito. Statistikos departamento duomenimis, per rugsėjį jo kaina išliko tokia pati kaip ir rugpjūtį, dyzelinas praėjusį mėnesį atpigo tik 0,2 proc. - iki 4,37 lito. Vakar benzinas Lietuvoje vidutiniškai kainavo 4,52 lito, o dyzelinas - 4,31 lito. Beje, ne ką labiau sumažėjo ir didmeninė degalų kaina.

"Orlen Lietuvos“ komunikacijos vadybininkas Mindaugas Linkaitis sakė tikslių skaičių pateikti, kiek kaina sumažėjo nuo birželio pabaigos, negalintis, nes "atsakymus reikia derinti su Varšuva“. Su Lenkijos sostinėje esančios pagrindinės įmonės vadovais, pasirodo, reikėjo derinti ir klausimą, kodėl per pastarąjį mėnesį dyzelino didmeninė kaina smuktelėjo nuo 3,88 iki 3,76 lito už litrą, benzino - nuo 4,26 iki 4,16 lito. Kodėl tiek nedaug, jei pasaulinės naftos kainos vien per pastarąjį mėnesį smuko apie 10 proc., o nuo liepos - 20 proc.? Varšuva palaimino atsakymą.

"Orlen Lietuvos“ didmeninės naftos perdirbimo produktų - benzino ir dyzelino - kainos tiesiogiai susijusios ne su naftos kaina, o su pasaulinėmis naftos perdirbimo produktų kainomis, agentūros "Platt’s“ sudaromu jų indeksu. Be šio indekso, didmeninei naftos perdirbimo produktų kainai įtakos turi JAV dolerio ir euro kurso svyravimas, produktų gamybos laikas bei produkcijos paklausa ir pasiūla rinkoje. Mūsų analitikų duomenimis, naftos kaina nuo birželio 2 d. iki pirmadienio, spalio 13 d., krito maždaug 19 proc., per tą laiką benzino didmeninė kaina rinkoje krito apie 16 proc., o mažmeninė kaina - apie 3,5 proc. Minėtu konkrečiu laiku didesnį produkcijos kainų pigimą atsvėrė euro atžvilgiu brangęs JAV doleris“, - dėstoma Mažeikių įmonės atsakyme.

Nauji pasiteisinimai

Mažmenininkai irgi turi naujų pasiteisinimų. Anksčiau dėl didelių kainų Lietuvos degalinėse jie kaltindavo neramumus Venesueloje ar kokio nors kurios nors valstybės vadovo pareiškimą, esą sukėlusį pasaulines kainas. Jei kainos krisdavo, mažmenininkai atšaudavo, kad degalų neatpigina, nes užsipirko didelių atsargų didesnėmis kainomis. Dabar, pasirodo, kalčiausias yra dolerio ir lito santykis. Tiesa, jie tvirtina, kad kainos degalinėse gerokai sumažėjo, tik gal ne visi tai pastebi.

"Kainos degalinėse tikrai mažėjo, nors gal ir ne tiek, kiek norėjo ir tikėjosi vartotojai. Suprantate, kaip yra? Nafta pinga, bet naftos produktų kainos priklauso nuo dolerio kurso. Kadangi jis stiprėjo, naftos produktai tiek neatpigo. Bet nuo rugsėjo vis dėlto kristi šiek tiek pradėjo. Ir toliau kris, nes viskas vyksta vėluojant: kai pasaulinės kainos krinta, degalinėse tai pasijunta po kokių trijų mėnesių. Aišku, tiek, kiek nafta, tai yra apie 20 proc., nei dyzelinas, nei benzinas neatpigs, nes žaliavos kaina sudaro tik apie 50 proc. degalų kainos. Visa kita sudaro mokesčiai - akcizas, PVM. O jie nepakito“, - dėstė Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentė Daiva Jokšienė.

Prezidentūra neskuba

Prezidentė Dalia Grybauskaitė užvakar buvo pasikvietusi Konkurencijos tarybos vadovą Šarūną Keserauską ir jam nurodė ypač daug dėmesio skirti komunalininkams, pienininkams bei šilumos tiekėjams. Praėjusią savaitę spustelėti šilumininkus ji paragino ir energetikos ministrą Roką Masiulį. Gal dabar atėjo eilė ant kilimo pasikviesti naftos produktų prekiautojus, kurie dėl neaiškių priežasčių nemažina kainų?

"Bent jau artimiausių dienų darbotvarkėse apie tai nėra suplanuota kalbėtis. Su Konkurencijos tarybos vadovu apie benzino ir dyzelino kainas taip pat nebuvo kalbėta“, - "Vakaro žinias“ informavo prezidentės vyr. patarėjas ir Prezidentūros Spaudos tarnybos vadovas Modestas Naudžius.

Kviesis ant kilimo

Tačiau naftos produktų prekybininkams vis tiek teks eiti ant kilimėlio. Tik ne į Prezidentūrą, o į Seimo Ekonomikos komitetą.

"Taip, pasaulinės kainos mažėja, o Lietuvos degalinėse to nepasijuto. Tačiau patys prekybininkai mums nesugeba to paaiškinti. Jie tvirtina, kad prisipirko atsargų už didesnę kainą ir dabar jomis prekiauja. Tačiau juk jau tris mėnesius naftos kainos krinta, tai tikrai nerealu, kad tiek atsargų jie prisipirko. Planuojame prekybininkus kitą savaitę kviestis į komiteto posėdį, kad duotų oficialų paaiškinimą, oficialius skaičius. Gali būti, kad kaltins pabrangusį perdirbimą, dolerio kurso augimą. Jis tikrai gerokai išaugo, tačiau turės skaičiais įrodyti, ar dėl visų pagrįstų aplinkybių degalai galėjo teatpigti keliais centais“, - konstatavo Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.

Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas:

- Degalų pardavėjai giriasi, kad labai sumažino savo produkcijos kainas. Kodėl tada niekas nepinga parduotuvėse?

- Jokio esminio kainų kritimo parduotuvėse ir negalima tikėtis, nes degalai atpigo labai nesmarkiai - vos keliais centais. Vartotojams naudinga, kad pinga benzinas ir dyzelinas, bet kad labai kris maisto ar kitų produktų kainos - tikrai netikiu. Jei kalbėtume apie transportininkus, tai ten tikrai bus žymių pokyčių, nes degalų kaina sudaro esminę jų paslaugų kainos dalį. O kalbant apie pramonės produkcijos kainą, degalų kaina sudaro labai mažą jos dalį.

- Kitaip tariant, tikėtis, kad nors kiek atpigs duona ar pienas, neverta?

- Aišku, kad ne. Juk, pavyzdžiui, duonos gamintojams svarbiausia yra šilumos ir dujų, naudojamų krosnims, kainos. Ir, be abejonės, miltų kainos. Duonos savikaina į tai labiausiai ir reaguoja. O transportavimo sąnaudos sudaro itin mažytę savikainos dalį ir nėra esminės. Reikia žiūrėti sistemiškai. Štai duonos kainos dalį sudaro ir atlyginimai, o jie vis didėja ir tai kompensuoja tam tikrus kitus atpigimus.

- Ar nestebina, kad nafta pasaulyje per 3 mėnesius atpigo 20 proc., o degalai Lietuvos degalinėse - vos 1,5 proc.?

- Matote, čia ir vėl reikia skaičiuoti viską - kokios transportavimo sąnaudos, iš kur ta nafta perkama, kaip pasikeitė gamybos sąnaudos ir t.t. Negalima sakyti, kad, naftai atpigus 20 proc., tiek turėtų atpigti ir benzinas. Tačiau pigti kažkiek tikrai turėtų, nes žaliavos kaina sudaro didelę benzino kainos dalį.

- Nestebina, kad prezidentė Konkurencijos tarybos dėmesį atkreipė tik į pieno, komunalinio ūkio ir šilumos sektorius, tačiau apie naftos sektorių nė neužsiminė?

- Matyt, prezidentė į, tarkime, šilumos sektorių atkreipė dėmesį todėl, kad mokestis už šildymą sudaro labai didelę Lietuvos gyventojų išlaidų dalį. Šilumai žmonės išleidžia daug daugiau pinigų nei benzinui. Tačiau nesiimsiu vertinti, ar prezidentė taip vaikosi populiarumo, nes šildymas aktualus visiems žmonėms, ar taip elgiasi dėl kitų priežasčių.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios“