Degalų importo užtikrinimas tampa strategija

Nors šalies vairuotojai realiai ir nepajuto milijoninės "Klaipėdos naftos" investicijos į degalų importo įrenginius naudos, šios valstybinės įmonės valdybos pirmininkas, energetikos viceministras Romas Švedas akcentuoja, jog tai pirmiausia yra strateginis sprendimas.

Ketvirtadienį įvyko pirmasis jungtinis atnaujintų įmonės stebėtojų tarybos ir valdybos posėdis, kurio metu jų nariai iš arti susipažino su "Klaipėdos naftos" technologinėmis galimybėmis. Tarp jų - ir su šiemet pradėtais eksploatuoti degalų importo įrengimais, kuriais kol kas naudojasi tik didžiausią šalyje degalinių tinklą valdanti bendrovė "Lukoil Baltija".

Ši įmonė jau pradėjo naudotis visomis "Klaipėdos naftos" įrenginių galimybėmis. Iki šiol jūra atgabentas bazinis benzinas iš uosto įmonės į Kaune ir Kėdainiuose esančias "Lukoil" kuro bazes buvo išgabenamas geležinkelio cisternomis ir ten maišomas su biopriedais. Dabar visai tai jau daroma "Klaipėdos naftoje" - iš čia benziną tiesiai į degalines jau išveža "Lukoil" benzinvežiai. 35 tūkst. litrų talpos benzinvežis čia pripildomas vidutiniškai per 15 minučių - benzino pylimo greitis siekia apie 2 200 l/min.

Benzinvežiai iš Klaipėdos iškeliauja per šiaurinį išvažiavimą iš uosto. Žinia, pirmojo jo etapo įrengimo darbams net 3,5 mln. litų pagal dar 1999 m. pasirašytą sutartį su uostamiesčio savivaldybe buvo skyrusi "Klaipėdos nafta". Pirmojo etapo metu iki keturių juostų buvo praplatinta P. Lideikio gatvė (buvęs Kosmonautų prospektas) ir rekonstruotas bei praplatintas tiltas per geležinkelį, įrengta nauja šviesoforais reguliuojama sankryža bei apšvietimas.

Galimybė importuoto degalus atsirado, kai vykdydama kontrolinį akcijų paketą valdančios Energetikos ministerijos nurodymą "Klaipėdos nafta" per rekordiškai trumpą laiką atliko dyzelino ir benzino priėmimo iš jūros įrenginių modernizaciją. Buvo rekonstruota autocisternų pripildymo aikštelė, įrengti išpylimo taškai, paruoštos penkios perpylimo į geležinkelio cisternas vietos, nutiestos naujos vamzdynų linijos, pastatytos dvi talpyklos degalų priedams ir t.t. Į šį projektą "Klaipėdos nafta" investavo 10 mln. litų nuosavų lėšų.

Nors "Klaipėdos naftos" sudarytos technologinės galimybės leidžia bet kuriai įmonei užsiimti degalų importu, kol kas tuo naudojasi tik "Lukoil Baltija", importuojanti 95 markės benziną. Nuo šių metų sausio pabaigos "Lukoil Baltija" per "Klaipėdos nafta" trimis tanklaiviais jau atsigabeno 22,5 tūkst. tonų benzino. Deja, bet nei "Lukoil" degalinėse, nei bendrai rinkoje, pradėjus importuoti benziną jūra, degalai vairuotojams neatpigo.

"Kai buvo statomas Būtingės naftos terminalas nemažai skeptikų aiškino - kas čia per investicija. Juk yra "Družbos" vamzdis, kuriuo be jokių problemų gauname naftą. O kokia šiandien yra šio terminalo reikšmė? Taip yra ir su šia "Klaipėdos naftos" investicija. Ji yra strateginė, jos reikšmė išryškėja neiškart. Jei atsirastų būtinybė, per šį terminalą būtų galima aprūpinti degalais visą Lietuvą. Investicijų atsipirkimo rodiklis įgyvendinant šį projektą nebuvo svarbiausias", - sakė "Klaipėdos naftos" valdybos pirmininkas R. Švedas.

Anot jo, svarbiausia buvo sudaryti sąlygas alternatyviam kuro tiekimui į rinką. Galbūt ateityje ir kiti degalų rinkos dalyviai naudosis šia galimybe - kalbėtasi buvo ir su "Statoil Lietuva", ir su "Neste Lietuva".

"Energetikos ministerija svarsto ir galimybes sumažinti reikalavimus dėl degalų rezervo. Dedame visas pastangas, kad atsirastų galimybės mažėti mažmeninėms degalų kainoms", - tikino viceministras.

Anot jo, tiek naujajam "Klaipėdos naftos" vadovui Rokui Masiuliui, tiek ir naujai suformuotoms įmonės stebėtojų tarybai bei valdybai artimiausiu metu reikės apsispręsti dėl tolesnės įmonės strategijos, kuri glaudžiai siejasi su šiuo metu Lietuvai strategiškai svarbiausiu klausimu - suskystintų dujų importo terminalo statybomis.

"Iki rudens turi būti apibendrintos visos studijos dėl suskystintų dujų importo terminalo statybų. Savo pasiūlymus turi pateikti ir "Klaipėdos nafta", nes tokio projekto įgyvendinimą riboja ir geografinė šalies padėtis, o įmonė dar turi nepanaudotų teritorijų. Visgi tai dar nereiškia, jog tas terminalas atsiras būtent "Klaipėdos naftoje", nes yra nagrinėjami įvairiausi technologiniai variantai tarp kurių yra ir plūduriuojanti technologija, nagrinėjami ir įvairiausi finansavimo modeliai", - teigė R. Švedas.

Nors "Klaipėdos nafta" jau trečius metus dirba viršydami projektinį terminalo pajėgumą, anot jos valdybos pirmininko, kol kas nebus forsuojamas trečios, vadinamosios nulinės krantinės, statybos klausimas. Dabar visas dėmesys koncentruojamas būtent į suskystintų dujų terminalo klausimą, nors bus svarstomos ir galimybės importuoti Baltarusijai skirtą žalią venesuelietišką naftą, teigė R. Švedas.