Dažniau gyventojų būstai užsidega prasidėjus šildymo sezonui

Atvėsus orams ir prasidėjus šildymo sezonui gyvenamuosiuose namuose išauga gaisrų skaičius. Šildymo sezono metu gaisrai gyventojų būstuose kyla 2,5 karto dažniau nei vasarą ir atneša keletą kartų didesnius nuostolius. Gaisrus dažniausiai sukelia netinkamas šildymo ir elektros įrenginių naudojimas, neatsakingas rūkymas lovose ar užsidegę buitiniai prietaisai. Todėl pradėjus šildytis pirmaujanti šalies ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ ragina gyventojus apžiūrėti ir suremontuoti krosnis, židinius, patikrinti elektros įrenginius, be priežiūros nepalikti įjungtų buities ir šildymo prietaisų.

„Prasidėjus šildymo sezonui raginame gyventojus imtis visų gaisro prevencijos priemonių: ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius išvalyti suodžius iš dūmtraukių ir krosnių, jų neperkaitinti, nedžiovinti arti jų skalbinių, nepalikti pravirų pakuros durelių, nelaikyti sukrautų malkų ar kitų degių medžiagų“, – patarė „Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas. Jis pridūrė, kad gaisrai yra pati brangiausia nelaimė - praėjusiais metais dėl gaisrų draudikai atlygino apie 50 proc. visų gyventojų būstuose patirtų nuostolių.

Šiemet gaisrų nuostoliai didesni: „Lietuvos draudimas“ savo klientams dėl gaisrų sukeltų nuostolių per 9 mėnesius jau išmokėjo daugiau 8 milijonus litų. Tiek pat buvo atlyginta apsidraudusiems klientams per visus 2012 metus. „Šį augimą labai įtakojo keletas didelių gaisrų, kilusių dėl elektros instaliacijos gedimų, kurių nuostoliai siekė šimtus tūkstančių litų“, - aiškina draudimo ekspertas A. Gimbickas.

Gaisrus sukelia netvarkingi kaminai

Dažniausiai liepsnos įsiplieskia dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ar eksploatavimo taisyklių pažeidimų, pastatų elektros instaliacijos gedimų. Neretai gaisrus sukelia ir neatsakingai besielgiantys žmonės. „Šiemet vienas didžiausių gaisrų įvyko Joniškio rajone. Dėl netvarkingo kamino dviaukščiame name kilęs gaisras atnešė daugiau nei 200 tūkst. nuostolių. Mūsų duomenimis, gaisras dažniau kyla individualiuose namuose nei butuose, tačiau vienodai dažnai sudega mediniai ir mūriniai būstai“, – sakė A. Gimbickas.

Pasak jo, nemažai gaisrų kyla dėl šildytuvų, lygintuvų ir kitų buitinių elektros prietaisų. Norėdami greičiau sušilti gyventojai įsijungia papildomus šildymo prietaisus ir juos pastato šalia lengvai užsidegančių daiktų: minkštasuolių, spintų ar užuolaidų. Įvykus trumpam jungimui net ir iš mažos kibirkšties įsiplieskia ugnis, kuri greitai išplinta. Be to, gyventojai dažnai pamiršta, kad lygintuvų, krosnelių ir kitų elektra kaitinamų prietaisų negalima statyti ant medinių paviršių, taip pat nepatartina šildytuvus jungti į vieną elektros lizdą kartu su kitais prietaisais.

Didėja gaisrų sukelti nuostoliai

„Šiais metais vidutinis gaisro nuostolis gyventojų turtui siekia apie 13 tūkst. litų. Pernai ši žala buvo mažesnė – 12 tūkst. litų. Tai rodo, kad sudega vis brangesnis turtas. Deja, turto draudimu yra pasirūpinęs tik kas ketvirtas namų ūkis, todėl Lietuvoje yra daug šeimų, kurios sudegus turtui pagalbos gali tikėtis tik iš kaimynų ar artimųjų“, – sakė A. Gimbickas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, praėjusiais metais dėl buitinių prietaisų gedimų kilo 66 gaisrai, šiemet dėl šios priežasties užregistruoti jau 48 įvykiai. Vidutiniškai per metus daugiabučiuose ir individualiuose gyvenamuosiuose namuose kyla daugiau nei 2000 gaisrų.