Dauguma pirkėjų renkasi kiaušinius, kurių prekybos tinklai linkę atsisakyti

Praėjusių metų gruodį „Rimi Baltic“ tapo viena pirmųjų bendrovių, sureagavusių į viešumoje keletą mėnesių besitęsiančias diskusijas dėl gerovės standartų dedeklių paukštynuose: prekybos tinklas paskelbė įsipareigojimą visiškai atsisakyti prekiauti narvuose augintų vištų kiaušiniais savo tinklo parduotuvėse Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Permainas įmonė suplanavo įgyvendinti keliais etapais iki 2025-ųjų.

Ilgai nelaukusi šiuo keliu pasekė ir „Maxima grupė“. Ji praėjusią savaitę viešai paskelbė, kad visose Baltijos šalyse sieks atsisakyti narvuose auginamų vištų kiaušinių prekybos ir tai padaryti ketina taip pat iki 2025-ųjų.

Skubiai atsisakyti neleidžia aplinkybės

„Maximos“ Komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento vadovė Ernesta Dapkienė teigia, kad nors apie sprendimą atsisakyti narvuose laikomų vištų kiaušinių prekybos tinklas paskelbė praėjusią savaitę, tam buvo ruoštasi daugiau nei pusę metų.

„Dar praėjusį lapkritį pirmoji apie tai pranešė „Maximos grupės“ įmonė Lenkijoje. Kaip ir bet kuri didelė verslo organizacija, nuolat sulaukiame įvairių visuomenės grupių siūlymų, nuomonių ir paklausimų. Stengiamės su visomis šiomis grupėmis bendrauti ir bendradarbiauti“, – apie gyvūnų gerovės organizacijų skatinimą atsisakyti tokių kiaušinių pasakoja E. Dapkienė.

Pasak „Maximos“ atstovės, narvuose laikomų vištų kiaušinių parduotuvėse bus atsisakoma, palaipsniui didinant laisvėje bei ant kraiko laikomų vištų kiaušinių pasiūlą, informuojant, šviečiant klientus.

„Dėsime visas pastangas, kad pokyčiai nebūtų staigūs ir neturėtų neigiamo poveikio mūsų klientams bei tiekėjams.

Tiesa, spalio mėnesį ėmėmės iniciatyvos informuoti pirkėjus apie skirtingą kiaušinių ženklinimą bei jo reikšmes. Tikimės, jog tai padės pirkėjams priimti labiau motyvuotus sprendimus apsiperkant. Šviesti bei informuoti pirkėjus apie kiaušinių ženklinimą planuojame ir toliau“, – kalba pašnekovė.

Prekybos tinklo „Iki“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė teigia, kad pasiūlą rinkoje visų pirma diktuoja pirkėjų poreikiai ir perkamoji galia, o kokybę prižiūri atsakingos valstybės institucijos.

„Šiandien iš pirkėjų elgsenos matome, kad vištų gerovė jiems tampa vis svarbesniu veiksniu renkantis kiaušinius. Pokyčiai rinkoje šia kryptimi jau prasidėję, tačiau prireiks šiek tiek laiko, kad tiekėjai prisitaikytų prie kintančių poreikių ir galėtų užtikrinti pakankamus tokių kiaušinių kiekius už patrauklią kainą“, – teigia B. Čaikauskaitė.

Prekybos tinklo „Lidl“ komunikacijos vadovo Valdo Lopetos teigimu, prekybos tinklas rengiasi ne tik atsisakyti prekybos narvuose laikomų vištų kiaušiniais, tačiau nenaudoti jų ir savo pačių gaminių receptūrose.

„Lidl“ siekia iki 2025 metų eliminuoti narvuose laikomų vištų kiaušinius iš savo asortimento ir nebenaudoti jų savo privačių prekių ženklų gaminių receptūrose. Ir, žinoma, atitinkamai didinti ant kraiko bei laisvėje auginamų vištų kiaušinių dalį. Jau šiuo metu pastebime, jog atsiranda vis didesnė pirkėjų auditorija, kurie kiaušinius renkasi būtent pagal tai, kur buvo laikomos vištos. Tikėtina, kad tokių pirkėjų ateityje tik daugės", – sako jis.

Dauguma renkasi pigiausius

Vis dėlto, panašu, verslas tampa labiau sąmoningu greičiau nei pirkėjai, kurių pasirinkimą lemia ne kiaušinių kokybė, vištų gerovė, o kaina. Nors tiek „Maxima“, tiek „Iki“ savo parduotuvėse turi visų rūšių kiaušinių – vištų, augintų ant kraiko, ekologiškų ar augintų narvuose, daugiausiai nuperkama būtent narvuose augintų vištų kiaušinių.

„Viena iš priežasčių, tikėtina, yra ta, jog šie kiaušiniai – patys pigiausi. Kitų rūšių kiaušinių paklausa pamažu auga, tačiau pokytis siekia vos kelis ar net mažiau procentų per metus.

„Maximos“ parduotuvėse Lietuvoje pirkėjai dažniausiai renkasi narvuose auginamų vištų kiaušinius. Lyginant su kitomis kiaušinių rūšimis, jų pardavimai siekia apie 95 proc. visų vištų kiaušinių kiekio. Per pastaruosius trejus metus šis procentas svyravo keliais procentiniais punktais, tačiau ryškaus statistinio pokyčio kol kas nepastebima“, – kalba E. Dapkienė.

Pasak B. Čaikauskaitės, kiaušiniai Lietuvos gyventojams yra labai svarbus kasdienis produktas, todėl pirkėjai skuba įvertinti prekybininkų siūlomas naujoves.

„Pavyzdžiui, pakankamai lojalų vartotojų segmentą išsikovojo putpelių kiaušiniai. Vis populiaresni yra ekologiški kiaušiniai, kurių galima rasti vis didesniame skaičiuje mūsų prekybos tinklo parduotuvių. Pirkėjai mūsų parduotuvėse turi galimybę rinktis skirtingos kokybės kiaušinius. Vis dėlto pastebime, kad didelė dalis pirkėjų jautriai reaguoja į kiaušinių kainas ir net apie 90 proc. visų mūsų tinkle nuperkamų kiaušinių yra trečio numerio“, – pažymi ji.

Kaip ženklinami kiaušiniai

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teigimu, kiaušiniai, skirti žmonių maistui, turi būti tinkamai suženklinti. Ženklinimo išimtys taikomos smulkiems ūkininkams, kurie augina ne daugiau kaip 50 vištų savo ūkyje. Tokie kiaušiniai dažniausiai yra parduodami turgavietėse.

Ant kiaušinio turi būti žymuo, sudarytas iš skaičių ir raidžių. Pirmasis skaičius ant kiaušinio reiškia dedeklių vištų laikymo būdą:

1 reiškia, kad dedeklės vištos buvo laikomos laisvos (sodybose auginamos vištos, kurios vaikščioja lauke laisvai).

2 reiškia, kad dedeklės vištos buvo laikomos ant kraiko (paukštynuose, fermose laisvai vaikščiojančios vištos).

3 nurodo, kad dedeklės vištos buvo laikomos narvuose.