Dauguma lietuvių gyvena "šia diena"

Didžioji dalis 25-55 m. amžiaus gyventojų pensijai kaupia tik per „Sodros“ sistemą, nes mano, kad valstybės mokamos pensijos ateityje jiems turėtų pakakti. Tokie duomenys paaiškėjo Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakymu „Vilmorus“ atlikus Lietuvos gyventojų apklausą.

Lėšų lieka, bet taupo ne visi

Populiariausias taupymo būdas mūsų šalyje yra indėliai banke, antroje vietoje – santaupos, laikomos grynais pinigais, o trečioje – gyvybės draudimas, kurį yra pasirinkę 9 proc. apklaustųjų. Pastarasis būdas taupyti lenkia investicijas į nekilnojamąjį turtą, kurias renkasi 6 proc. apklaustų gyventojų. Įdomu, kad dalis gyventojų taupo kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, perka pigesnes prekes ir jas kaupia, manydami, kad ateityje jų kainos kils.

„Tyrimas parodė, kad, nepaisant įtemptos ekonominės situacijos šalyje, nemažai daliai gyventojų lieka papildomų lėšų. Kita vertus, nerimą kelia tai, kad dalis tokių žmonių apskritai nesirūpina santaupomis ateičiai arba saugo jas „kojinėje“, kur jos ne tik negeneruoja papildomų pajamų, bet ir dėl infliacijos metams bėgant praranda vertę. Tai leidžia daryti išvadą, kad mūsų visuomenėje, skirtingai nei Vakarų šalyse, atsakingo taupymo, kuris padeda pasirūpinti savo ir artimųjų finansine gerove ateityje, tendencijos įsitvirtina labai pamažu“, – teigia Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas.

Tiki, kad užteks „Sodros“ pensijos

Remiantis tyrimo duomenimis, kaupdami pensijai Lietuvos gyventojai vis dar labiausiai pasitiki „Sodros“ sistema – 70 proc. apklaustųjų – bei antros pakopos pensijų fondais – 32 proc. Alternatyvūs kaupimo pensijai būdai mūsų šalyje dar nėra plačiai paplitę. Trečias pagal populiarumą yra gyvybės draudimas ir trečios pakopos pensijų fondai – juos renkasi nedidelė dalis – tik 13 proc. apklaustųjų.

Minėtas tyrimas taip pat parodė, kad viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl šalies gyventojai nesirenka papildomų pensijos kaupimo būdų, yra manymas, kad ateityje pakaks „Sodros“ pensijos. Papildomai pensijai kaupia tik 23 proc. 25-55 m. amžiaus šalies gyventojų, nors beveik 30 proc. apklaustųjų, atskaičius būtinąsias išlaidas, kas mėnesį lieka daugiau nei 100 litų.

„Darome prielaidą, kad dauguma žmonių gyvena „šia diena“ ir mano, kad ateityje jais bus finansiškai pasirūpinta. „Sodra“ po reformų tikriausiai nesugebės užtikrinti net pusės buvusio atlyginimo, tačiau gyventojai, net ir turėdami atliekamų lėšų, retai susimąsto, kad juos patys galėtų skirti sotesnei senatvei. Pasirinkę gyvybės draudimą ar trečios pakopos pensijų fondus, kaip papildomą pensijos kaupimo būdą, gyventojai galėtų užsitikrinti pensiją, sudarančią apie 70 proc. buvusio atlyginimo“, – teigia Artūras Bakšinskas.

Tyrimo, kuris buvo vykdomas reprezentatyvios apklausos būdu, metu apklausti 1003 vyresni negu 18-os metų Lietuvos gyventojai. Tyrimą atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Vilmorus“.