Daugiausia rusiškų laidų ir filmų rodo „Lietuvos ryto“ televizija ir BTV
LRTK įvertino oficialiai pateikiamą kovo 6-12 televizijos programų tvarkaraštį siekdama nustatyti, kiek televizijos eterio laiko skiria nacionalinei, kiek - Europos, Rusijos ar kitų šalių produkcijai. LRTK tyrimą pradėjo praėjusią savaitę sulaukusi Seimo nario konservatoriaus Lauryno Kasčiūno kreipimosi.
Rusiškam turiniui skiriama ir trečdalis eterio
Didžiausią dalį - 38 proc. eterio laiko Rusijoje sukurta produkcija, įskaitant filmų ar laidų anonsus, anot komisijos, užėmė „Lietuvos ryto“ televizijoje, nedaug atsilieka ir BTV, kurioje rusiškos laidos, filmai, pasak komisijos, per savaitę sudaro 35,5 proc. eterio laiko. Tiesa, tyrime nebuvo vertinta, kokią dalį sudaro į programos turinį įsiterpianti reklama, tad jos laikas priskaičiuotas prie tuo metu rodomos laidos ar filmo.
TV6 eteryje rusiška produkcija sudarė daugiau nei 7 proc., TV3 ir TV8 - apie 2 procentus.
Absoliučiai visas „LRT Lituanica“ per savaitę rodytas turinys buvo lietuviškas, nedaug atsiliko ir „Info TV“, rodžiusi apie 92 proc. lietuviško turinio. Didžiąją dalį lietuviškos laidos ar filmai sudarė ir likusiuose nacionalinio transliuotojo kanaluose: LRT Kultūros kanale - 77 proc., LRT - 60 procentų. Šie kanalai, taip pat LNK, komisijos duomenimis, per savaitę nerodė nė minutės Rusijoje parengtų laidų, filmų ar kito turinio. Visiškai lietuviškų laidų ar filmų nerodo TV1, vos dešimtadalis jų yra ir BTV eteryje.
LRTK tyrime taip pat išskyrė Europoje bei kitose šalyse - daugiausia Jungtinėse Valstijose, taip pat Indijoje, Turkijoje, Meksikoje sukurtus filmus ar laidas. Daugiausia europinės produkcijos, neskaitant lietuviškų laidų ir filmų, transliavo TV1 - čia Europoje parengtos laidos ir filmai užėmė pusę eterio laiko, tuo metu TV8 - apie trečdalį , LRT - apie ketvirtadalį eterio laiko. Daugiausia kitoms šalims priskiriamos produkcijos (70 proc.) transliavo TV6, TV8 (47 proc.), TV1 (46 proc.) ir BTV (39 proc.).
L.Kasčiūnas: populiarioji kultūra išnaudojama propagandai
L.Kasčiūnas LRTK prašė atlikti analizę pabrėždamas, kad smarkiai išaugusioje rusiškoje produkcijoje pastebimas rusiško ar sovietinio gyvenimo būdo propagavimas. Tiek jis, tiek televizijų turinį vertinančios LRTK vadovas Edmundas Vaitekūnas neabejoja, kad būtent per populiariąją kultūrą kai kurių gyventojų sąmonėje geriausiai įtvirtinami nostalgijos sovietmečiui elementai.
L.Kasčiūno nuomone, žmonės, jaučiantys sovietinę nostalgiją, sieja tai su nusivylimu Lietuvos demokratine santvarka ir su „prokremline geopolitine orientacija“.
„Aš manau, kad yra tam tikras priežastinis ryšys, kurį Rusijos propaganda gerai žino. Ir per tą pop kultūros produkciją jie stipriną vadinamąją „ruskij mir“ (rusiškojo pasaulio - BNS) koncepciją, stiprina nostalginį elementą. Tai yra geopolitika ir nereikia dėl to abejoti“, - aiškina Seimo narys.
Su jo pastebėjimais sutinka ir E.Vaitekūnas.
„Suprantama, kodėl yra to nerimo, kadangi propaganda skleidžiama ne tik per analitines, informacines, politines laidas, bet ir per kultūrą, per sportą, kitus reikalus ir per filmus. Filmai rodomi ir senesni, kur kartais šlovinama, garbinama buvusi Sovietų Sąjunga, šlovinama jos kariuomenė. Tai yra rimtas dalykas, kai tiek daug matoma rusiškų filmų“, - sakė jis.
Visuomenės informavimo įstatymas numato, kad televizijos programų transliuotojai daugiau kaip pusę televizijos programos laiko, kuris lieka atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos programoms, teleteksto paslaugoms ir teleparduotuvei, kai tai įmanoma, turi skirti Europos kūriniams (įskaitant ir lietuvišką turinį).
E.Vaitekūnas sako, kad yra numatyta ir administracinė atsakomybė to nesilaikantiems transliuotojams, tačiau ji - tik teorinė.
„Įstatyme yra nurodyta išlyga „jeigu tai įmanoma“. Kada tai įmanoma ir kada - neįmanoma? Tai sprendžia pati televizijos programa, todėl, praktiškai galiu teigti, kad nuostata negalioja. Manau, kad Seime, turint šią informaciją, galbūt atsiras politinė valia ir ta nuostata bus sukonkretinta, paliekant ne tik „jei įmanoma“, bet kad tai yra privalu“, - vylėsi E.Vaitekūnas.
LRTK pirmininkas sako, kad nors tyrime įvertinta tik savaitės trukmės televizijų programų tvarkaraštis, komercinių transliuotojų rodomo Europoje ir Rusijoje pagaminto turinio proporcijos nekinta jau kurį laiką.
E.Vaitekūnas taip pat pabrėžia, kad būtent pramoginėse, sporto laidose, serialuose užslėptas žavėjimasis buvusia santvarka yra pavojingiausias, nes jį žiūrovui sunkiausia atpažinti. Komisija su ekspertais rengia susitikimus su visuomene, kuriuose aiškinama, kaip atskirti „melą ir tiesą elementariuose dalykuose“.
Žada griežtinti įstatymus
Savo ruožtu LRTK pateiktus duomenis įvertinęs L.Kasčiūnas sako, kad televizijos eina lengviausiu ir pigiausiu keliu bei „atveria langus ir duris rusiškai produkcijai, turinčiai užslėptos propagandos elementų“. Jis žada inicijuoti Visuomenės informavimo pataisas, kad jose būtų atsisakoma neįpareigojančios sąvokos „kai įmanoma“ ir televizijos privalėtų bent pusę laiko skirti europinei produkcijai. Jis taip pat svarsto, jog Lietuvoje, sekant Estijos pavyzdžiu, būtų galima įvesti prievolę komerciniams kanalams privalomai kurti bent tam tikrą dalį nuosavos produkcijos, o ne pirkti ją.
„Aišku, kalba yra apie 10-15 procentų. Manau, kad tokias nuostatas reikėtų įvesti dėl nuosavos produkcijos. Aš suprantu, kad komerciniai kanalai gali klausti, prie ko čia šitie dalykai, bet Estijoje tai yra ir tas gerąsias praktikas bandysime perkelti“, - kalbėjo jis.
Jis sutinka, kad šie sugriežtinimai gali prieštarauti europinei teisei ir tai dar bus vertinama.
-----
Po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos LRTK yra ne kartą taikiusi sankcijas Rusiškoms televizijoms dėl tiesioginių karo, tautinės neapykantos kurstymų, Sausio 13-osios nusikaltimų neigimo.
Kritikai teigia, kad su Rusijos propaganda negalima kovoti draudimais ar cenzūra, nes propagandą apibrėžti sudėtinga, ir tai gali kirstis su vakarietiška žodžio laisvės samprata. Draudimus palaikantys analitikai sako, kad Maskva yra daug investavusi į propagandą, ji yra paveiki ir gali mobilizuoti valstybe nepasitikinčias, nostalgiją sovietmečiui jaučiančias tautines mažumas.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Rašyti komentarą