Darbuotojus tenka saugoti nuo pagundų

Įvairiose pasaulio šalyse jau seniai imtasi veiksmų, padedančių atbaidyti darbuotojus nuo noro naršyti socialiniuose tinkluose, mat vos jiems išpopuliarėjus pastebėta, kad šie kenkia verslui ir gerokai mažina darbo našumą. Vis dažniau tokių priemonių imasi ir įvairios Lietuvos įmonės ar įstaigos. Dažniausiai apribojimai įvedami valstybinėse įstaigose, mat iki šiol valstybės tarnautojai nesibodėjo darbo metu įvairiomis programomis bendrauti su draugais, dalintis laisvalaikio nuotraukomis, linksmais vaizdeliais, klausytis muzikos. Darbdaviai įsitikinę, jog ypač valstybinėse įstaigose darbo krūvis yra itin didelis, klientai nuolat skundžiasi didelėmis eilėmis ir reikalauja dirbti sparčiau, todėl užsiimti pašaliniais darbais intensyvaus darbo metu yra mažų mažiausiai nepadoru.

Tiesa, draudimų imasi ne visos įmonės, kitos, atvirkščiai - bando paskatinti tuos, kurie elgiasi tinkamai. Pavyzdžiui, kai kurios šalies įmonės darbuotojams, kurie nerūko, moka priedus prie atlyginimo, mat tikima, jog jie dirba našiau. Tačiau savaime suprantama, jog kiekvienas turi gerai atlikti savo darbą ir piniginėmis premijomis skatinti tuos, kurie darbo metu neprižiūri virtualių fermų ar virtualiai nepliurpia su draugais, neatrodo logiška. Būtent todėl kai kurios įmonės bando užbėgti postringavimams už akių ir paprasčiausiai pašalina galimybę susivilioti internetinėmis pagundomis.

Siekia efektyvumo

Visai neseniai socialiniai tinklai, tarp jų ir populiarusis „Facebook“, tapo nebeprieinami Klaipėdos savivaldybės darbuotojams. Iki tol administracijos darbuotojai bei aukščiausieji miesto politikai mėgdavo itin aktyviai darbo metu bendrauti su miestelėnais ir ne tik.

Klaipėdos savivaldybės administracijos Informavimo ir e. paslaugų skyriaus vedėjos Vilijos Venckutės-Palaitinės teigimu, net neturėtų kilti klausimų, kodėl buvo nuspręsta imtis drastiškų priemonių ir paprasčiausiai užblokuoti savivaldybės darbuotojų prieigą prie įvairių socialinių tinklų.

„Tai yra su darbu nesusijusi veikla ir nėra poreikio savivaldybės resursų tam švaistyti. Tokios taisyklės ne šiaip sau įvestos. Juk yra ir Vyriausybės nutarimai apie kompiuterinius tinklus, kam jie turi būti naudojami ir kaip. Manau, jog visi interesantai tikisi, kad valdžios įstaigos ir institucijos dirbs efektyviai jų labui. Tai tiesiog buvo žingsnis efektyvumo link“, - sakė skyriaus vedėja.

Didelė dalis interneto svetainių ir programų, tarp jų ir „Skype“ bei socialiniai tinklai, yra draudžiami ir „Sodroje“. Išimtys taikomos tik valstybės institucijų ir kai kurioms kitoms pagrindinėms interneto svetainėms.

„Turime visas technines galimybes patikrinti kiekvieno darbuotojo naršymo istoriją, o peržengus tam tikras nustatytas ribas, apie tai informuojamas tiesioginis darbuotojo vadovas. Taigi darbuotojai žino, kad bet kada gali būti patikrinti. Vis dėlto darbuotojai neturi laiko piktnaudžiauti internetu, nes to neleidžia daryti jų darbo krūvis“, - pasakojo „Sodros“ Komunikacijos ir tarptautinių ryšių skyriaus vyr. specialistas Martynas Žilionis.

Tiesa, „Sodros“ darbuotojai, kurių darbas susijęs su informacijos paieška ir sklaida, pavyzdžiui, komunikacijos specialistai, turi prieigą beveik prie visų saugių interneto šaltinių.

Nereikia moralizuoti

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas įsitikinęs, jog kiekvienas žmogus iš prigimties yra šiek tiek tinginys, todėl nereikia jam sukurti pagundų, kurios leistų atsiriboti nuo darbo.

„Kažkas yra pasakęs, kad žmogus iš prigimties yra tinginys. Tose šalyse, kur nereikia kiekvieną dieną kovoti už savo būvį, net ekonomika nesivysto. Ji vystosi ten, kur žmogus turi išgyventi ir jam pati gamta neleidžia užsnūsti. Vadovaujantis šia logika, žmogus, kurio niekas nemotyvuoja iš šalies, ir yra linkęs daryti įvairias darbo pertraukėles“, - sakė D.Arlauskas.

Jo teigimu, darbovietėje būtina sudaryti tokias sąlygas, kad žmogus būtų motyvuotas, tada jam nekils jokių pagundų dairytis į socialinius tinklus ar veikti kažką kita. Tiesa, bet kokiu atveju, geriausia tą pagundą apskritai pašalinti.

„Dievulis sukūrė žmogų nuodėmingą. Normaliose įstaigose kai kurie dalykai yra ribojami, kad žmogui nebūtų pagundos. Tai yra visiems suprantama. Tokiu atveju nereikia nieko sekti arba bausti, moralizuoti, kad jie netinkamai išnaudojo darbo laiką. Paprasčiausiai reikia suformuluoti labai aiškias žaidimo taisykles, kad žmonės suprastų ir žinotų, jog tokios galimybės paprasčiausiai nėra. Tada nereikia nieko aiškinti ir viskas stoja į savo vietas. Darbuotojai papurkštauja porą dienų, o paskui nusiramina, supranta, kad niekas nepasikeis, ir ima ieškoti kitos užuovėjos, kur galėtų atsipūsti, arba tiesiog susikoncentruoja į darbą“, - sakė verslo darbdavių atstovas, patikinęs, kad tai nėra kažkokia naujovė, mat visas pasaulis tokias problemas sprendžia panašiai.

Tiesa, D.Arlauskas tikino nesuprantantis atvejų, kai įvairiais skatinimais palaikomi nerūkantys darbuotojai, nes šie esą dirba našiau.

„Yra protingumo kriterijai. Jei jau reikia, tegul nueina ir parūko. Premijos nerūkantiems man atrodo kaip žaidimas. Juk žmogus vieną dieną gali rūkyti, kitą - nebe. Nebent turi būti labai rimtas stimulas, tačiau tokiu atveju gali nesuprasti tie, kurie ir taip niekada nerūkė. Žodžiu, nesu tokių dalykų šalininkas. Vaikus gali paskatinti saldainiu, jei šie nepadaro kažko blogo, tačiau su suaugusiais žmonėmis tokių eksperimentų nereikėtų daryti“, - sakė Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius.