Darbuotojų naudojimasis socialiniais tinklais darbo metu darbdaviams kasmet kainuoja 70 mln. litų

Lietuvos darbdaviams darbuotojų naudojimasis socialiniais tinklais darbo metu kainuoja apie 70 mln. litų per metus. Vidutinis darbuotojas socialiniuose tinkluose vidutiniškai bendrauja apie 34 minutes kasdien.

71 proc. lietuvių darbo metu tikrina asmeninį elektroninį paštą, 65 proc. skaito internetinę spaudą, o 36 proc. lindi socialiniuose tinkluose.

Tokius duomenis atskleidė specialistų paieškos portalo "Cvmarket.lt" atliktas tyrimas.

"Cvmarket.lt" atstovė Raimonda Tatarėlytė teigė, kad lietuviai darbo metu internete daugiausiai naršo asmeniniais tikslais.

"Mažiausiai dėmesio darbo vietoje sulaukia pažinčių (10 proc.), bei receptų portalai, tinklaraščiai (18 proc.). Lietuviai darbo metu rečiau nei, pavyzdžiui, amerikiečiai apsiperka internetu (39 proc.), tačiau labai aktyviai ieško asmeniniams tikslams reikalingos informacijos (78 proc.)", - sakė ji.

5 proc. apklausos dalyvių rūpimų duomenų paieškoms kasdien skiria daugiau kaip po 2 val. darbo laiko. Naujienas internete apie valandą skaito 6 proc., o asmenine pašto dėžute tiek pat laiko naudojasi 3 proc. respondentų.

Iš bendravimo svetainių didžiausias darbo laiko "vagis" - "Facebook". Iki 10 minučių per dieną jam skiria 16 proc. respondentų. 3 proc. "Facebook" tinkle praleidžia kasdien po dvi valandas.

Iš viso į didžiausią socialinį tinklą bent kartą per darbo dieną užsuka 35 proc. dirbančiųjų. Antroje vietoje - bendravimo programa "Skype", kuria naudojasi 26 proc. dirbančių lietuvių, trečioje - internetinių vaizdų svetainė "Youtube" su 22 proc. gerbėjų.

Socialiniais tinklais labiausiai susižavėję 18-39 metų respondentai - net 48 proc. paminėjo skiriantys laiko jiems naršyti. Bendravimo svetainės mažiau populiarios tarp keturiasdešimtmečių ir vyresnių internautų (29 proc.). Jie paprastai būna aktyvesni pažinčių svetainių lankytojai.

Pagrindinė priežastis, kodėl darbo kompiuteris naudojamas asmeniniams reikalams, - noras atsipalaiduoti nuo darbo, padaryti pertrauką. Taip teigia net 58 proc. respondentų. 15 proc. aiškino, kad tiesiog "elgiasi taip, kaip visi". 14 proc. yra per mažai apkrauti, o 13 proc. paprasčiausiai nuobodžiauja arba mano gauną per mažą algą.

Lietuvos darbdaviai jau bando stabdyti interneto naudojimą asmeniniais tikslais. 36 proc. respondentų nurodė, kad jų darbovietėse kai kurios svetainės blokuojamos.

R. Tatarėlytė atskleidė, kiek dėl pašalinės veiklos darbo metu pinigų praranda užsienio kompanijos.

" JAV nustatyta, kad nesusijęs su darbo užduotimis naršymas internete darbo našumą nusmukdo net 40 proc. Vidutinė 20 darbuotojų turinti JAV įmonė dėl to kasmet patiria 125 000 dolerių nuostolį. Rusija nuostolius ekonomikai vien dėl socialinių tinklų paplitimo įvertino 10 mlrd. dolerių kasmet. Skaičiuojant atsižvelgta ir į tai, kad po naršymo internete paprastai sugrįžti "į vėžes" prireikia dar 15-20 minučių", - teigė ji.

Lietuvos įmonės (išskyrus individualiąsias) dėl darbuotojų susižavėjimo socialiniais tinklais kasmet praranda apie 70 mln. litų. Labiausiai kenčia tos įmonės, kuriose apsirūpinimas internetu didžiausias. Statistikos departamento duomenimis, dažniausiai taip nutinka informacijos ir ryšių, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos bei prekybos šakose.